Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sobiburo geležinkelio stotisNaikinimo ir koncentracijos stovyklos okupuotoje LenkijojePaminklas prie įėjimo į stovykląMemorialas
Sobiboro naikinimo stovykla (vok.SS-Sonderkommando Sobibor) – žmoniųnaikinimo stovykla veikusi1942–1943 m. apie 4 km į vakarus nuoSobiburo kaimo, šaliaSobiburo geležinkelio stoties, per kurią eina geležinkelio linijaChelmas-Vlodava,Lenkijoje. Stovykloje iš viso buvo nužudyta nuo 167 000 iki 250 000 žmonių, kai kurių šaltinių teigimu nužudytųjų galėjo būti dar daugiau, daugiausiai nužudytųjų sudarėžydai bei sovietiniai partizanai.
Stovyklos statybos prasidėjo1942 m. kovo mėnesį, statybose dirbo vietiniai aplinkinių kaimų gyventojai irSonderkommando kaliniai, kuriems vadovavoSShauptšturmfiurerisRichard Thomalla.Sondekommando kalinius sudarė 80 žydų, o juos prižiūrėjoukrainiečių tautybės sargybiniai.
1942 m. balandžio mėnesį stovyklos statybos buvo užbaigtos, o stovyklą statę žydai nužudyti. Prasidėjo bandomieji eksperimentai su dujų kameromis, kuriuos prižiūrėjoBelzeco naikinimo stovyklos vadas beiReinhardo operacijos inspektoriusChristian Wirth. Nuo geležinkelio stoties iki dujų kamerų buvo apie 100 metrų. Stovykla buvo suskirstyta į 4 dalis.
Stovyklos komendantuSS reichsfiurerisHeinrich Himmler paskyrėSS-oberšturmfiurerįFranz Stangl, kuris komendantu dirbo nuo1942 m.balandžio 28 d. iki1942 m. rugpjūčio.1942 m. gegužės mėnesį pradėjo veikti stovykloje įrengtos dujų kameros. Prasidėjo reguliarus žmonių atvežimas ir žudymas, nuo1942 m. gegužės iki liepos mėnesio buvo nužudyta apie 61 400 žydų išLiublino vaivadijos,Čekoslovakijos irTrečiojo Reicho. Stovykloje nebuvo jokių selekcijų, atvežtiems žmonėms: vyrams, moterims ir vaikams liepdavo atiduoti daiktus, nusirengti ir nuvarydavo į dujų kameras. Vėliau kūnus sudegindavo.[1]
1942 m. liepos pabaigoje prasidėjo stovyklos modernizacija, kurios metu modernizuota geležinkelio linija bei išplėstos dujų kameros, kuriose vienu metu buvo galima nužudyti 1 300 žmonių.1942 m. spalio mėnesį stovykloje buvo nužudyta apie 24 000 žydų išSlovakijos.
1943 m.spalio 14 d. stovykloje buvo suorganizuotas sukilimas, kurio metu buvo nužudyta 11 esesininkų ir keli sargybiniai. Vienas iš nužudytų esesininkų buvolietuvninkas išTilžėsSiegfried Graetschus. Sukilimo organizatorius buvo sovietų belaisvis Aleksandras Pečerskis. Apie 300 sukilėlių paspruko, tačiau karą išgyveno tik apie 50–70 žmonių. Dalis pabėgusių sukilėlių žuvo šalia stovyklose įrengtuose minų laukuose, kiti buvo pagauti ir po kelių dienų nužudyti.1943 m.spalio 17 d.Heinrich Himmler įsakė uždaryti stovyklą, visus pastatus nugriauti ir apsodinti medžiais.
1966 m. trečias pagal svarbą stovyklos komendantasKarl Frenzel buvo nuteistas iki laisvės atėmimu iki gyvos galvos, tačiau po 16 metų paleistas iš kalėjimo dėl prastos sveikatos. Stovyklos komendantasFranz Stangl po karo pabėgo įSiriją, vėliau persikėlė įBraziliją, kur dirboVolkswagen gamykloje iki kol buvo susektas ir nuteistas laisvės atėmimu iki gyvos galvos, mirė kalėjimeDiuseldorfe1971 metais. Stovyklos komendanto pavaduotojasGustav Wagner buvo suimtas1978 m.Brazilijoje ir buvo ruošiamas išsiųsti įVokietiją, tačiau1980 m. nusižudė.
1987 m. buvo sukurtasBritų TV filmasPabėgimas iš Sobiboro (Escape from Sobibor), režisieriusJack Gold.2003 m. minint 60 metų stovyklos sukilimąOlandijos vyriausybė skyrė finansavimą stovyklos sutvarkymui ir memorialo įkūrimui.2011 m.gegužės 12 d. Vokietijos teismas nuteisė buvusį stovyklos prižiūrėtoją, 91 metų, ukrainietįJohn Demjanjuk, kuriam skyrė 5 metų laisvės atėmimo bausmę už dalyvavimą nužudant apie 28 000 žmonių.John Demjanjuk apskundė teismo sprendimą, tačiau nesulaukęs atsakymo2012 m.kovo 17 d. mirė.2018 m. buvo sukurtasrusų filmasSobiboras, kuriame vaidino lietuvių aktoriusDainius Kazlauskas, režisieriusKonstantinas Chabenskis.
Bialowitz, Philip with Joseph Bialowitz (2010) „A Promise at Sobibor: A Jewish Boy’s Story of Revolt and Survival in Nazi Occupied Poland“, The University of Wisconsin Press,ISBN 978-0-299-24800-0
Freiberg, Dov (2007), To Survive Sobibor, Gefen Publishing House. ISBN 978–965-229-388-6
Lev, Michael (2007), Sobibor, Gefen Publishing House. ISBN 978–965-229-408-1
Novitch, Miriam (1980). Sobibor, Martyrdom and Revolt: Documents and Testimonies.ISBN 0-89604-016-X.
Schelvis, Jules (2007). Sobibor: A History of a Nazi Death Camp. Berg.ISBN 978-1-84520-418-1.
Sereny, Gitta (1974). Into That Darkness: from Mercy Killing to Mass Murder.ISBN 0-07-056290-3.
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
