Movatterモバイル変換


[0]ホーム

URL:


Pereiti prie turinio
VikipedijaLaisvoji enciklopedija
Paieška

Slovakija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Slovakijos Respublika
svk.Slovenská republika
Slovakijos vėliavaSlovakijos herbas
VėliavaHerbas
HimnasŽaibai virš Tatrų
Slovakija žemėlapyje
Slovakija žemėlapyje
Valstybinė kalbaslovakų
Sostinė
ir didžiausias miestas
Bratislava
Valstybės vadovai
 • Prezidentas
 • Premjeras

Peter Pellegrini
Robert Fico
Plotas
 • Iš viso
 • % vandens

49 035 km2 (127)
0,72 %[1]
Gyventojų
 •2022
 •Tankis

5 460 185[2] (117)
111 žm./km2 (88)
BVP
 • Iš viso
 • Vienam gyventojui
2022
127,347[3] mlrd.$ (59)
23 268[3]$ (40)
ValiutaEuras (EUR)
Laiko juosta
 •Vasaros laikas
UTC+1 (CET)
UTC+2 (CEST)
Nepriklausomybė
nuoČekoslovakijos
1993 m.sausio 1 d.
Interneto kodas.sk
Telefono kodas+421
KirčiavimasSlovãkija[4]

Slovakija (svk.Slovensko), oficialiaiSlovakijos Respublika (svk.Slovenská republika) – valstybėVidurio Europoje.[5][6] Šiaurės vakaruose ribojasi suČekija, šiaurėje – suLenkija, rytuose – suUkraina, pietuose – suVengrija, pietvakariuose – suAustrija. Šalies sostinė ir didžiausias miestas yraBratislava, o antras pagal dydį miestas –Košicė.

Istorija

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis –Slovakijos istorija.
Romėniškas užrašas antTrenčyno piliakalnio, datuojamas apie 178 m.

Nuo maždaug 450 m. pr. m. e. dabartinės Slovakijos teritorijoje apsigyvenokeltai, kurie dabartiniųBratislavos irHavranoko miestų vietose buvo įkūrę savo įtvirtintas gyvenvietes. Pirmieji rašto naudojimo pavyzdžiai yra sidabrinės monetos su keltų karalių vardais. Mūsų eros pradžioje dabartinės Slovakijos teritorija buvo užimtaromėnų, kurie pastatė nemažai gynybinių postų aplinkui bei šiauriau nuoDunojaus.

Slavai dabartinėje Slovakijos teritorijoje apsigyveno V-ame amžiuje. VII a. Slovakija tapoSamo imperijos centrine dalimi, vėliau Slovakijos teritorijoje buvoNitros kunigaikštystė. IX a. Slovakijoje egzistavoDidžiosios Moravijos valstybė, kuri suklestėjo karaliausSvatopluko laikais.

Po Didžiosios Moravijos iširimo X amžiuje dabartinės Slovakijos teritoriją po truputį prisijungėVengrija. Dauguma Slovakijos teritorijų buvo integruotos į Vengrijos karalystę iki XII a., šiaurės rytų kraštai – apie XIV a. Šalis patyrė daug nuostolių permongolų-totorių įsiveržimus XIII a. viduryje bei po to sekusį badmetį. Šaliai atsigavus, Vengrijos karaliusMotiejus Korvinas1465 m. įkūrė pirmąjį universitetąBratislavoje, tačiau šis buvo uždarytas1490-aisiais, po karaliaus mirties.

Bratislavos pilis, pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta prieš patDidžiosios Moravijos žlugimą

XVI a. pradžioje,Osmanų imperijai pradėjus ekspansiją į Vengriją ir okupavus Budos miestą, karalystės sostinė1536 m. buvo perkelta į Presburgo (dabartinė Bratislava) miestą.Turkams XVII a. pasitraukus iš Vengrijos karalystės, Slovakijos reikšmė šaliai tolydžio mažėjo, kol1848-aisiaisVengrijos karalystės sostine tapoBudapeštas.

PoPirmojo pasaulinio karo Slovakija kartu su dabartinęČekiją sudarančiaisBohemijos irMoravijos regionais suformavo bendrąČekoslovakijos valstybę.1919 m., chaoso, susidariusio po Austrijos-Vengrijos imperijos žlugimo, metu, Slovakija buvo užpulta trumpai gyvavusiosVengrijos Tarybų Respublikos ir maždaug trečdalis šalies teritorijos pasiskelbėSlovakijos Tarybų Respublika. Teritorija buvo susigrąžinta tų pačių metų balandį.

Proginė 50Slovakijos kronų moneta su fašistinės Slovakijos lyderioJozefo Tiso atvaizdu (1944 m.)

PoMiuncheno sutarties ir spaudimo išTrečiojo Reicho pusės,1939 m. Slovakija atsiskyrė nuo Čekoslovakijos ir pasivadinoPirmąja Slovakijos Respublika. Šaliai vadovavomonsinjorasJozefas Tiso. Anti-fašistinis pasipriešinimas1944 m. surengėSlovakijos nacionalinį sukilimą, kurį Vokietija žiauriai numalšino ir pavertė įpartizaninį karą.

Po Antrojo pasaulinio karo1945 m. Čekoslovakija buvo atkurta ir patekoTarybų Sąjungos ir jos įkurtosVaršuvos sutarties organizacijos įtakon. Jozefas Tiso buvo pakartas1947 m. už bendradarbiavimą sunaciais.

Septintajame XX a. dešimtmetyje Čekoslovakijoje prasidėjo liberalizacijos procesas, vadovaujamasAleksandro Dubčeko. „Prahos pavasaris“ baigėsi kruvina valstybės okupacija1968 m.

Po komunistų valdymo Čekoslovakijoje žlugimo1989 m. ir taikiosAksominės revoliucijos Čekoslovakija1993 m.sausio 1 d. vėl buvo padalinta į dvi valstybes –Čekiją ir Slovakiją.2004 m. kovą Slovakija įstojo įNATO, ogegužės 1 d., kartu suLietuva bei dar aštuoniomis valstybėmis – įEuropos Sąjungą.

Politinė sistema

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis –Slovakijos politinė sistema.

Slovakijos valstybės vadovas yraprezidentas, renkamas tiesioginiuose rinkimuose penkerių metų kadencijai. Didžioji dalis vykdomosios valdžios įgaliojimų suteikta vyriausybės vadovui, premjerministrui, kuris paprastai yra parlamento daugumos arba daugumos koalicijos lyderis ir skiriamas prezidento. Kabineto nariai skiriami prezidento pagal premjerministro teikimą.

Aukščiausia įstatymų leidžiamosios valdžios institucija yraNacionalinė Slovakijos Respublikos Taryba (Národná rada Slovenskej republiky). Delegatai renkami 4-rių metų kadencijai pagal proporcinęrinkimų sistemą. Parlamentas gali atstatydinti prezidentą, jei už tai balsuoja trys penktosios deputatų. Prezidentas gali paleisti parlamentą, jei jis triskart per vieną mėnesį po rinkimų nepatvirtina vyriausybės programos.

Aukščiausios teisminės valdžios institucija – Konstitucinis Teismas (Ústavný súd), kuris nagrinėja konstitucinius klausimus. 13 šio teismo narių skiria prezidentas pagalparlamento pateiktas kandidatūras.

Administracinis suskirstymas

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis –Slovakijos kraštai.
Slovakijos kraštai

Administraciškai Slovakija skirstoma į 8 kraštus (kraje, vns.kraj, dažnai verčiami kaip „regionai“), kurių kiekvienas vadinasi pagrindinio miesto vardu:

  1. Bratislavos kraštas (Bratislavský kraj;Bratislava)
  2. Trnavos kraštas (Trnavský kraj;Trnava)
  3. Trenčyno kraštas (Trenčiansky kraj;Trenčynas)
  4. Nitros kraštas (Nitriansky kraj;Nitra)
  5. Žilinos kraštas (Žilinský kraj;Žilina)
  6. Banska Bistricos kraštas (Banskobystrický kraj;Banska Bistrica)
  7. Prešovo kraštas (Prešovský kraj;Prešovas)
  8. Košicės kraštas (Košický kraj;Košicė)

Kraštai skirstomi į 79 apylinkes (vns.okres, gali būti verčiamos kaip apskritys).

Geografija

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Gerlachovský štít (2655 m) – aukščiausia Slovakijos viršukalnė
Pagrindinis straipsnis –Slovakijos geografija.

Slovakija yra pietinėje vidurio Europos dalyje. Ankstesni tyrimai rodė, kad kalnų viršūnėjeKrahulė (centrinėje Slovakijoje, netoli istorinio miestoKremnica) yra geografinis Europos centras, bet velesni tyrimai parodė, kadEuropos geografinis centras yra Lietuvoje.Vietovėsreljefas labai skirtingas: nuo 95 m virš jūros lygioRytų Slovakijos žemumoje (Streda nad Bodrogom) iki 2 655 m virš jūros lygio Aukštuosiuose Tatruose (Gerlacho viršūnė).Slovakijos kraštovaizdyje dominuoja kalnai. Karpatų kalnai išsidėstę per visą šiaurinę šalies dalį. Tarp jų yra ir aukščiausiosTatrų viršūnės, kurios yra populiarūs slidinėjimo kurortai ir pasižymi nuostabiais ežerais ir slėniais. Pietryčiuose ir pietvakariuose (paleiDunojų) yra žemumos. Be Dunojaus didžiausios Slovakijos upės yraVahas irHronas.

Slovakijos klimatas yra vidutinis, su santykinai vėsiomis vasaromis ir šaltomis, debesuotomis ir drėgnomis žiemomis.

Gyventojai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis –Slovakijos demografija.
Gyventojų skaičiaus kitimas 1993–2003 m.,MŽŪO (2005)

Slovakijos respublikoje gyvena 5 367 790 gyventojų (1996 m.), iš jų 51,3 proc. sudaro moterys. Vidutinis moterų gyvenimo amžius – 77, vyrų – 68 metai.1995 m. Slovakijoje registruotos 2 865 gyvenamosios vietovės, iš jų – 136 miestai. Vidutiniškai vienai gyvenamajai vietovei tenka 1 874 gyventojai. Vidutinis gyventojų tankumas 109 žm./km². Slovakija pagal gyventojų tankumą užima beveik dvidešimtą vietą Europoje.

Daugiausia – slovakų (85,7 %), vengrų (10,6 %), čigonų (1,5 %), čekų (1 %). Esama ir kitų tautybių gyventojų: rusų, ukrainiečių, vokiečių, lenkų, žydų. Daugelis etninių grupių gyvena palyginti kompaktiškai ir šiek tiek izoliuotos nuo kitų, tačiau „ribos“ vis labiau nyksta.

Miestai:

Kultūra

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis –Slovakijos kultūra.
Slovakų Velykų symboliai

Slovakijos kultūros raida atspindi turtingas šalies liaudies kūrybos tradicijas ir papildo bendrąsiasEuropos kultūros kryptis. Amžių poveikis, kultūros represijos ir užsienio vyriausybių įtaka aiškiai atsispindi Slovakijos mene, literatūroje ir muzikoje.

Slovakijoje yra 12 valstybinių mokslinių bibliotekų, 473 bibliotekos prijungtos prie universitetų ir aukštojo mokslo institucijų, 2600 viešųjų bibliotekų. Universiteto BibliotekojeBratislavoje (įkurta 1919 m.) yra daugiau nei 2 mln. tomų ir ji yra svarbiausia šalies biblioteka. Slovakijos Nacionalinėje Bibliotekoje (įkurta 1863 m.), kuri yra Martine, sukaupta medžiaga apie krašto kultūrą.

Slovakijoje yra virš 50 muziejų. Slovakijos Nacionaliniame Muziejuje (įkurtas 1893 m.), esančiame Bratislavoje, eksponuojamos šalies istorijos, archeologijos ir muzikologijos ekspozicijos. Tai yra pats žinomiausias krašto muziejus. Slovakijos Nacionalinė Galerija buvo įkurta 1948 metais ir yra Bratislavoje, Slovakijos Tautinio Pakilimo Muziejus įkurtas 1955 m. Banska Bistricoje, Rytų Slovakijos muziejus įkurtas 1872 m. ir yra Košicėje.

Manufaktūriniai dirbiniai

XIX amžiuje, po beveik 900 metų Vengrijos viešpatavimo, prasidėjoslovakų nacionalinis atgimimas, kurio varomoji jėga buvo literatūrinėsslovakų kalbos sukūrimas. Tai sudarė sąlygas slovakų nacionalinio sąmoningumo iškilimui. Vienas pagrindinių atgimimo šauklių buvo poetas Pavol O Hviezdoslav, kurio kūriniai buvo išversti į keletą kalbų.

Slovakijos architektūros stebuklams priklauso gotiška šv. Džeimso bažnyčia Levocoje ir didingi renesanso statiniai Bardejove.

Tradiciniai slovakų liaudies instrumentai yrafujara (2 m ilgiofleita), gajdy (dūdmaišis) ir konkovka (šaiži piemenų dūdelė). Rytų Slovakijoje senovinės liaudies tradicijos vis dar tebevaidina svarbų vaidmenį kaimo gyvenime.

Slovakų kompozitoriai: Ján Levoslav Bella, Alexander Moyzes, Eugen Suchoň, Ján Cikker, Ilja Zeljenka, Vladimír Godár, Peter Machajdík.

Kita informacija

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
  1. „Surface water and surface water change“.Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Nuoroda tikrinta2020-10-11.
  2. „Slovakia Population 2022 (Live)“. World Population Review. Nuoroda tikrinta2022-07-11.
  3. 3,03,1„World Economic Outlook Database, April 2021“.IMF.org.Tarptautinis valiutos fondas. Nuoroda tikrinta2022-03-04.
  4. Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
  5. „United Nations Statistics Division- Standard Country and Area Codes Classifications (M49)“.Unstats.un.org. 2009-04-15. Nuoroda tikrinta2009-09-26.
  6. „World Population Prospects Population Database“. Esa.un.org. Suarchyvuotasoriginalas 2010-04-20. Nuoroda tikrinta2009-09-26.

Nuorodos

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Vikiteka: Slovakija – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Vikižodynas
Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminasSlovakija

Bendros nuorodos:

Žemėlapiai:

Kultūra:

Ž  A  R
Šalių sąrašas |Europa
Ž  A  R
Europos Sąjunga
Simboliai
Istorija
Pirmtakai
Sutartys
Institucijos
Valstybės narės
Ž  A  R
Šiaurės Atlanto sutarties organizacija
Valstybės narės
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Slovakija&oldid=7646884"
Kategorija:
Paslėpta kategorija:

[8]ページ先頭

©2009-2025 Movatter.jp