Slovėnų gyvenamos žemės ilgus amžius priklausėŠventajai Romos imperijai, o vėliau iki patPirmojo pasaulinio karo pabaigos 1918 m. –Austrijos Habsburgų imperijai.1918 m. slovėnai drauge sukroatais irserbais įkūrė naują valstybę – Serbų, kroatų ir slovėnų Karalystę, kuri1929 m. buvo pervardytaJugoslavija. PoAntrojo pasaulinio karo Slovėnija tapokomunistinės Jugoslavijos Federacijosrespublika. Jugoslavijos komunistinis režimas skyrėsi nuo Sovietų Sąjungos režimo ir buvo liberalesnis. Tačiau ilgainiui Slovėnijoje, kaip ir kitose neserbiškose Jugoslavijos dalyse, kilo nepasitenkinimas Belgrado tautinepolitika, ir Jugoslavijos Federacija iširo į atskiras respublikas.
Slovėnija yra pati jauniausia iš visųEuropos Sąjungos valstybių, savo kaip nepriklausomos valstybės patirtį kaupianti nuo1991 m. Istoriniai Slovėnijos ryšiai suEuropa, veiksmingaekonomika leido šaliai sparčiai įgyvendinti reikalingas reformas ir tapti moderniavalstybe.
Pagal1991 m. konstituciją Slovėnija yra parlamentinėdemokratinėrespublika. Valstybės vadovasprezidentas tiesioginiuose rinkimuose renkamas penkeriems metams. Jį renka tauta visuotiniu balsavimu.
Parlamentas susideda iš dviejų rūmų: Valstybės Susirinkimo (Državni Zbor) ir Valstybės Tarybos (Državni Svet). Valstybės susirinkimas susideda iš 90 narių: 40 jų yra renkami tiesiogiai, 50 – pagal proporcinio atstovavimo sistemą ketveriems metams. Dvi vietos yra rezervuotos tautinėms mažumoms – po vieną vengrams ir italams. Valstybės Taryba susideda iš 40 narių ir yra renkama netiesiogiai penkeriems metams iš įvairių politinių, socialinių ir kultūrinių interesų grupių atstovų. Ministras pirmininkas skiriamas prezidento teikimu ir Nacionalinio Susirinkimo pritarimu.
Rinkimų teisę turi piliečiai nuo 18 metų, o dirbantys – nuo 16 metų.
Slovėnija suskirstyta į 193 savivaldybes (občina), iš kurių 11 – miestų savivaldybės.Nuo 2005 metų gegužės egzistuoja tik 12 statistinių regionų, tačiau vyriausybė ruošia Administracinio skirstymo regionais projektą, pagal kurį turėtų būti 10-12 regionų.
Šalis turi siaurą 47 km pločio išėjimą įAdrijos jūrą. Teritorija kalnuota (90 proc. teritorijos yra virš 300 m), joje daug slėnių ir upių. Aukščiausias Slovėnijoje ir buvusiojeJugoslavijojeTriglavo kalnas Alpėse yra 2864 m aukščio.[4] Svarbiausios upės –Dunojaus intakai Drava ir Sava.
Lietuvos eksportas į Slovėniją2002 m. sudarė 1,68 mln. litų (apie 486,2 tūkst. EUR). Lyginant su 2001 m. jis sumažėjo 34 proc. Pagal eksporto apimtis Slovėnija yra 75 vietoje.2007sausio 1 d. Slovėnija įsivedėeurą.
2009 m. Slovėnijoje gyveno maždaug 2,005 mln. gyventojų. Šalis turi vieną iš mažiausių gimstamumo rodiklių pasaulyje, todėl, nepaisant imigracijos, gyventojų skaičius po truputį mažėja. 14 metų ir jaunesni žmonės sudaro 13,5 % visų gyventojų, o 65 metų ir vyresni – 16,5 %.Valstybių sąraše pagal savižudybių dažnumą Slovėnija yra 6 vietoje. Pasiskirstymas pagal etninę sudėtį (2002 m. surašymo duomenys):[5]
Pasak 2005 m. apklausos, dar 59 % Slovėnijos gyventojų gali susikalbėtikroatiškai (neskaitant tų, kuriems ji yra gimtoji), 57 % –angliškai ir 50 % –vokiškai. Net 71 % slovėnų moka bent tris kalbas (įskaitant gimtąją).[6]
Palyginus 1991 ir 2002 m. surašymus, katalikų dalis sumažėjo 13,8 %, netikinčių ir ateistų skaičius išaugo 2,35 karto, o tikinčių, bet nepriklausančių jokiai religijai – net 17,5 karto.[7]
Pasak 2005 m. apklausos, 37 % Slovėnijos gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“, 46 % „tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“ ir 16 % „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“.[8]
