Slackware – vienas seniausiųLinux platinamųjų paketų. Nuo pat atsiradimo iki dabar Slackware išlaikė savo ideologiją – būti kuo arčiauUNIX (BSD). Šis paketas beveik neturi patogių pagalbinių konfigūravimo programų, turinčių grafinę vartotojo sąsają. Beveik viską konfigūruoti reikia pačiam vartotojui, redaguojant konfigūracijos bylas. Vartotojams toks asketiškumas leidžia gerai išstudijuoti Linux ir būti pasirengusiam visokiems netikėtumams. Šis Linux platinamasis paketas rekomenduotinas patyrusiems vartotojams.
Slackware yra lengvai konfigūruojamas ir atnaujinamas, tačiau lygiai taip pat lengvai jis gali būti sugriautas, neatsargiai atnaujinus programinius paketus. Pagrindinė Slackware problema yra paketų priklausomybių patikrinimo nebuvimas. Įdiegiant ar šalinant paketus pats vartotojas turi pasirūpinti, kad kitoms programoms reikalingos bibliotekos nebūtų pakeistos netinkamomis versijomis ar pašalintos. Be to, dažniausiai nauji paketai būna įdiegiami kompiliuojant jų išeities tekstus, kas naujokams dažnai taip pat sukelia problemų.
Slackware buvo kuriamas pasinaudojant Soflanding Linux System, kadaise populiariu Linux platinamuoju paketu. SLS dominavo rinkoje iki kūrėjams padarius sprendimą pakeisti vykdomąjį formatą iš a.out į ELF. Tuomet tai buvo netinkamas sprendimas daugeliui SLS vartotojų.Patrikas Volkerdingas išleido modifikuotą SLS versiją, pavadinimu Slackware. Pirmoji Slackware versija, 1.00, buvo pristatyta1993 m.liepos 16 d. Platinamasis paketas buvo patalpintas į šešis 3½" lanksčiuosius diskelius ir pasiekiamas naudojantis anoniminebylų perkėlimo tarnyba.
1999 m. Slackware peršoko iš 4-tos į 7-ją versiją. Taip buvo pasielgta norint parodyti rinkai, kad Slackware yra reguliariai atnaujinamaoperacinė sistema. Dauguma tuometinių Linux platinamųjų paketų buvo indeksuotos 6-ta versija (su kiekviena nauja versijaRed Hat distribucija buvo peršokama nuo 4.1 į 5.0 principu vietoj 3.1 į 3.2 kaip tai darė Slackware). Slackware turėjo Beta versijas 6.x grupėje, tačiau jos nebuvo laikomos oficialiomis versijomis.
Slackware 12.2 vartotojai gali pasirinktiKDE 3.5.10 arbaxfce 4.4.3 grafinę aplinką.
Gnome grafinė aplinka buvo pašalinta 11.0 versijoje, kaip paketas, kurį reikia ilgai kompiliuoti. Tačiau Slackware entuziastai yra paruošę atskirus Gnome paketus -Dropline GNOME,GSB: GNOME SlackBuildArchyvuota kopija 2007-10-20 išWayback Machine projekto.,GWAREArchyvuota kopija 2017-06-30 išWayback Machine projekto. irGnome-Slacky
Slackware paketų valdymo programa gali įdiegti, atnaujinti ir pašalinti paketus esančius vietiniame šaltinyje, tačiau netinka trūkstamų bibliotekų ar programų tvarkymui.
Slackware paketai yra suarchyvuotigzip archyvavimo programa ir baigiasi bylos galūne .tgz. Paketai susideda iš programos bylų, kurios yra išpakuojamos įdiegimo metu, ir informacinių bylų, reikalingų paketų įdiegimui aprašyti.
Nors Slackware neturi oficialių įrankių automatiniam paketų priklausomybės tikrinimui, treti kūrėjai yra išleidę pagalbinių įrankių, kurių paskirtis panaši įAPTDebian platinamojo paketo programą.
Slackware 9.1 įdiegėSwaret irslackpkg kaip papildomus paketus antrame diske, tačiau pagal nutylėjimą neįdiegia į sistemą.Swaret buvo pašalintas iš platinamojo paketo 10.0 versijoje, tačiau pasiekiamas kaip trečios grupės paketas.
ĮrankisSlapt-get nenumato paketų priklausomybės sprendimo, naudojantiems Slackware platinamąjį paketą. Vietoj to, jis suteikia rėmus priklausomybės sprendimams panašiems į Slackware paketus, kurių metodas toks pat kaip APT. Keletas paketų ir Slackware pagrindu kurti Linux platinamieji paketai naudoja šios programos pranašumus.
NetBSDpkgsrc programa palaiko Slackware struktūrą kaip ir kitasUNIX stiliausoperacines sistemas. Pkgsrc palaiko priklausomybės sprendimą tiek dvejetainiams, tiek išeities teksto paketams.
Slackware 14.2 versija turi specialų leidimą (angl. Live Edition). Su juo sistemą galima paleisti ir ja naudotis tiesiai iš kompaktinio disko arba USB laikmenos. Šis leidimas skirtas susipažinti su šia operacine sistema jos neįdiegiant į kietąjį diską, taip nepažeidžiant kietajame diske esančios esamos operacinės sistemos. Slackware Live Edition sukūrė vienas iš šio linux paketo vystytojų Eric Hameleers, žinomas slapyvardžiu AlienBOB.
| Versija | Išleidimo data |
|---|
| 1.0 | 1993 m. liepos 16 d. |
| 1.1.2 | 1994 m. vasario 5 d. |
| 2.0 | 1994 m. liepos 2 d. |
| 2.1 | 1994 m. spalio 31 d. |
| 2.2 | 1995 m. kovo 30 d. |
| 2.3 | 1995 m. gegužės 24 d. |
| 3.0 | 1995 m. lapkričio 30 d. |
| 3.1 | 1996 m. liepos 3 d. |
| 3.2 | 1997 m. vasario 17 d. |
| 3.3 | 1997 m. birželio 11 d. |
| 3.4 | 1997 m. spalio 14 d. |
| 3.5 | 1998 m. birželio 9 d. |
| 3.6 | 1998 m. spalio 28 d. |
| 3.9/4.0 | 1999 m. gegužės 17 d. |
| 7.0 | 1999 m. spalio 25 d. |
| 7.1 | 2000 m. birželio 22 d. |
| 8.0 | 2001 m. liepos 1 d. |
| 8.1 | 2002 m. birželio 18 d. |
| 9.0 | 2003 m. kovo 19 d. |
| 9.1 | 2003 m. rugsėjo 26 d. |
| 10.0 | 2004 m. birželio 23 d. |
| 10.1 | 2005 m. vasario 2 d. |
| 10.2 | 2005 m. rugsėjo 14 d. |
| 11.0 | 2006 m.spalio 2 d. |
| 12.0 | 2007 m. birželio 1 d. |
| 12.1 | 2008 m. gegužės 2 d. |
| 12.2 | 2008 m. gruodžio 12 d. |
| 13.0 | 2009 m. rugpjūčio 26 d. |
| 13.1 | 2010 m. gegužės 24 d. |
| 13.37 | 2011 m. kovo 27 d. |
| 14.0 | 2012 m. rugsėjo 28 d. |
| 14.1 | 2013 m. lapkričio 4 d. |
| 14.2 | 2016 m. birželio 30 d. | |
| 15.0 | 2022 m. vasario 2 d. |
Slackware yra kuriamasx86-64 irx86 architektūroms. Nuo 2005 metų buvo oficialiai pradėtas System/390 architektūros palaikymas, tačiau jos vystymas sustojo 2009 metais.[2][3].
Taip pat yra oficialios versijos, skirtos32 bitų ir 64 bitųARM architektūroms[4].
