Savo forma ir jungtimis „Skylab“ tiksliai tiko į „S-IVB“ pakopos vietą „Saturnas V“ tipo raketoje, kuri kitkuo beveik nesiskyrė nuo naudotų skrydžiams į Mėnulį. Vietoje veiklios pakopos, kurios būtų reikėję Mėnuliui nuo Žemės orbitos pasiekti, buvo iškelta kosminė stotis. Pirmuosiuose variantuose, kur buvo planuota mažesnė raketa, „Skylab“ būtų turėjusi ir įprastinį „S-IVB“ variklį, degalų bakus bei būti pertvarkyta į kosminę stotį jau orbitoje. Vėliau nuspręsta, jog pertvarkymas kosmose bus pernelyg brangus bei ilgas ir geriau iškelti visiškai darbui parengtą stotį.
Vėliau „Skylab“ lankę laivai bei juos iškėlusios raketos taip pat daug kuo priminė skrydžiams į Mėnulį naudotą įrangą.
„Skylab“ gimė iš projekto, pateikto JAV kariuomenei vokiečių mokslininkoWernher von Braun. Pagal jo viziją kosminė laboratorija turėjo būti karinės bazėsMėnulyje dalimi. Pagrindiniai jos veiklos principai buvo pritaikyti daugelyje ateities stočių.
Pagrindinė „Skylab“ užduotimi buvo įrodyti, kad žmogus gali ilgesnį laiką prabūti kosmose. Taip pat jos pagalba, panaudojant Atmospheric Telescope Mount (ATM) modulį, buvo atliekamiSaulės iržemiškųjų reiškinių stebėjimai.
„Skylab“ stoties schema
Be ATM į „Skylab“ sudėtį dar įėjo:
Laboratorinis modulis (Workshop) – padalintas į dvi dalis, vienoje buvo sandėlis ir laboratorija, kitoje – gyvenamosios patalpos.
Sujungimo modulis (Docking adapter) – jame buvo „Skylab“ kontrolės centras, bei „Apollo“ laivams skirti prisijungimo mazgai.
„Skylab“ startas iš esmės pavyko, nors buvo nepataisomai sugadinta kairioji pagrindinėsaulės baterija bei priešmikrometeoritinis skydas. Nukentėjo ir dešinioji baterija, kuri neišsiskleidė. Pirmoji astronautų ekspedicija ilgai tvarkė stotį, daug kartų išeidami į atvirą kosmosą. Jiems pavyko išskleisti dešiniąją bateriją ir taip išgelbėti projektą.
„Skylab“ funkcionavimo metu įvyko keturios misijos, iš kurių trys buvo su įgula. Pirmoji misija kurioje dalyvavo ekipažas „SL-2“, prasidėjo 1973 metųgegužės 25-ją ir truko 28 dienas ir 50 minučių. Jos metu personalas Charles Conrad (įgulos vadas), Paul Weitz (pilotas) ir Joseph Kerwin (mokslininkas) pašalino gedimus atsiradusius „Skylab“ paleidimo į kosmosą metu (misija „SL-1“). Antrosios misijos, pradėtos tų pačių metųliepos 28-ją ir trukusios 59 dienas ir 11 valandų, įgulos, susidedančios iš Alan Bean, Jack Lousma ir Owen Garriot, užduotimi buvo reaktyvinės kuprinės (AMVR) testavimas. Paskutinės misijos, „SL-3“, įgula Gerald Carr, William Pogue ir Edward Gibson praleido stotyje 84 dienas ir 1 valandą, vykdydama įvairias užduotis ir sugrįžo į Žemę1974 metųvasario 8 d.
Nors buvo planų eksploatuoti stotį dar bent 8 metus, 1977 metais padidėjęsSaulės aktyvumas ir su juo susijęsatmosferos išsiplėtimas sukėlė didesnį negu buvo numatytasorbitos sumažėjimą. Kadangi NASA neturėjo galimybės perkelti „Skylab“ į aukštesnę orbitą, 1979 metu liepos 11-ją stotis sudegė atmosferoje, o jos nuolaužos nukrito įIndijos vandenyną ir vakarųAustraliją.
