Skalva (lot.Scalovia, Sclavonia, Schlavonia,vok.Sclavonia, Schalauen, prūsų k.Skālwa) –skalvių genties žemė, buvusi tarp Nadruvos ir Žemaičių.[1] Ši žemė apėmėNemuno žemupį nuoSmalininkų irMinijos žemupį nuoPriekulės apylinkių. Centras –Ragainė. Skalvai dažnai priskiriamaLamata arba Lamotė, kurios ribos beveik sutampa suŠilutės rajono savivaldybės riba, bet dar priskiriamaPriekulės,Agluonėnų,Veiviržėnų,Judrėnų apylinkės.
Skalvos religiniu centru laikomasRambynas.
NuoXIII a. 5 dešimtmečio Skalvą pradėjo puldinėtikryžiuočiai.1259 m.rugpjūčio 7 d. nutarimuMindaugas Skalvą dovanojo kryžiuočiams.1274–1278 m., podidžiojo prūsų sukilimo, vokiečių riteriai šią žemę užkariavo. Nuo1289 m. priklausėRagainės komtūrijai, o nuoXVI a. beveik visa Skalva tapoMažosios Lietuvos dalimi.[2]
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||
