.jpg)
Syta (skr.सीता =IAST:Sītā) – viena svarbiausių indų epo „Ramajanos“ veikėjų; viešpatiesRamos žmona. Kadangi Rama laikomasVišnaus įsikūnijimu, tad Syta simbolizuoja jo palydovęLakšmę.
Pasak „Ramajanos“, Syta yra deivėsBhūmi (Žemės) dukra, įvaikintaMithilos valdovoDžanakos. Jai suaugus, valdovas surengiasvajamvarą, kur nuotaiką laimiAjodhijos princas Rama. Syta tampa jo žmona ir iškeliauja į Ajodhiją. Tačiau ten viena iš karaliausDašarathos žmonų surengia sąmokslą prieš Ramą, tad šis pasitraukia į miškus. Syta, kaip ištikima žmona, keliauja su juo. Drauge keliauja Ramos brolisLakšmana.
Vieną kartą, jiems klajojant po miškus,Lankos valdovas, demonas (rakšasas)Ravana, pasivertęsbrahmanu, pagrobė Sytą, kol Rama su Lakšmana vaikėsi auksinį elnią (jo užsigeidė Syta). Iš grifoDžatajaus sužinojęs Sytos likimą, Rama patraukė į Lanką išvaduoti savo žmonos. Syta buvo uždaryta vienuose iš Ravanos rūmų, ir nesileido jo mylima.
Rama su Lakšmana radę sąjungininkus tarp beždžionių, vadovaujamųHanumano, užpuolė Lanką ir nugalėjo Ravaną ir jo armiją. Tačiau Rama, išvadavęs Sytą, suabejoja jos ištikimybe. Tada Syta žengia į degantį laužą – ugnis jos nesudegina ir įrodo jos nekaltumą. Pora grįžta į Ajodhiją, Syta tampa karaliene.
Tačiau Ajodhijos žmonės apkalbinėjo Sytą, ir Rama ją, besilaukiančią dviejų vaikų, išsiuntė į miškus. Ten ji sutiko brahmanąValmikį ir su juo išaugino vaikus –Kušą irLavą. Kuomet vaikai paaugo ir buvo priimti tėvo, Syta prasmego į Žemę – grįžo pas motiną Bhūmi.
Indijoje Syta yra garbinama kaip Ramos palydovė (ypačvaišnavų), laikoma tobulosmoters idealu. Tačiau iš feministinės perspektyvos, Syta yra nuolankios, visiškai vyrui paklusnios moters, kuri turi įrodinėti savo ištikimybę, simbolis.Šaktistinėje tradicijoje moteris vaizduojama priešingai – kaip nuožmi ir galinga (Durga).
Sytos kilmė gali būti siejama dar nuoVedų laikotarpio:Rigvedoje minima derlingumo deivė Syta[1].
