 | Šiam straipsniui ar jo daliaitrūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdamitinkamas išnašas su šaltiniais. |
Sinodas (gr.σύνοδος =synodos 'susirinkimas') –krikščionių bažnyčios susirinkimas, šaukiamas nuspręstidoktrinos, administravimo ar taikymo klausimus. Žodis naudojamaskatalikybėje,stačiatikybėje irprotestantizme.
Katalikybėje sinodu vadinamas nuoIV a. visos šalies ordinarų, bažnytinės provincijos vyskupų arba vyskupijos aukštesniųjų dvasininkų susirinkimas, įsteigtas1965 m.
Pripažįstami 7 svarbiausi sinodai:Nikėjos,Konstantinopolio,Efezo,Chalkedono,II Konstantinopolio,III Konstantinopolio,II Nikėjos.
Sinodas stačiatikybėje – aukščiausia jų valdžia (aukšto rango dvasininkų kolegija), kuriai vadovauja bažnyčios vadovas (arkivyskupas,metropolitas,patriarchas).
Visuotinai pripažįstami 6 stačiatikių sinodai: Trulo susirinkimas (692 m.), IV Konstantinopolio susirinkimas (879–880 m.), V Konstantinopolio susirinkimas (1341–1351 m.), Jasės sinodas (1642 m.), Jeruzalės sinodas (1672 m.), Konstantinopolio sinodas (1872 m.).
Protestantizme sinodas reiškia dvasininkų ir pasauliečių atstovų kolegiją bažnyčios reikalams spręsti. Sinodai čia nėra šaukiami ir neužima tokios svarbios vietos kaip kitose krikščionių konfesijose.
