Šis straipsnis apie provinciją. Apie Grakijos miestą skaitykite straipsnyjeSindas (Salonikai).
Sindhas[2] (Sindas,urd.سندھ) – provincijaPakistano pietryčiuose. Šiaurėje ribojasi suPandžabu, vakaruose suBeludžistanu, rytuose suIndija; iš pietų skalaujaArabijos jūra. Administracinis centras –Karačis.
Provincija yra tiesIrano kalnyno vakariniu pakraščiu, kurį žymiKirtaro kalnai. Rytuose plytiTaro dykuma, o centrinę dalį užima derlingaIndo-Gango lyguma, besidriekianti apieIndo upę.
Klimatas tropinis, karštas, sausringas. Vasarą temperatūra gali pakilti virš 45 °C, žiemą atvėsta nuo 15 °C laipsnių lygumose iki 2-5 °C kalnuose. Beveik visi krituliai iškrenta vasarosmusono metu (liepą-rugsėjį), tačiau jų kiekis vis vien yra mažas (~170 mm per metus), bet kompensuojamas smarkių Indo potvynių.
Sindho provincija dalinai sutampa su kultūriniu-istoriniu Indijos subkontinento regionu. Senovėje Sindhe klestėjoIndo slėnio civilizacija, čia yra išlikusi jos sostinėMohendžo Daras. II tūkst. pr. m. e. regioną apgyvendino indoeuropiečiaiarijai, susiformavo ankstyvosiosvedų civilizacijos arijų valstybės, tarp kurių buvo irSindho karalystė.
Nuo VI a. pr. m. e. iki V mūsų eros amžiaus Sindho regionas buvo valdomas svetimšalių imperijų. Jį kaip atskirą provinciją valdėAchemenidai,Seleukidai,Maurijai,Gandhara (indo-graikų,indo-skitų,indo-partų,Kušanų,kušanšachų ir kt. dinastijos). Tik V a. Sindhas susikūrė kaip atskira valstybė ir suklestėjo, valdantRajų irČačų dinastijoms. Šiuo laikotarpiu regione klestėjobudizmas, plitohinduizmas,zoroastrizmas.
711 m. Sindhas prijungtas prieKalifato, ir pradėta sparti krašto islamizacija. Pradedant IX a. regionas atkūrė valstybingumą, iš pradžių valdant emyrųHabarių irSumrų, vėliau sultonųSamų dinastijoms. Sumrai ir Samai atgaivino sindhi kalbos naudojimą, prasidėjo sindhų kultūros renesansas. Valstybė nuolat turėjo atremti agresyvių imperijų (pvz.,Gaznevidų,Delio sultonato ir kt.) antpuolius, ir tam tikrais laikotarpiais joms priklausydavo.
Po trumpo afganų kilmėsArgunų dinastijos valdymo XVI a., Sindhas atitekoMogolų imperijai, kur buvo kontroliuojamas kaipTathos subahas. XVIII a. pradžioje atkūrė valstybingumą valdant beludžių kilmėsKalhorų irTalpurų dinastijoms, kurį laiką priklausėNadyršacho irDuranių imperijoms.
XIX a. viduryje Sindhą nukariavoBritų imperija, ir regionas tapoBritų Indijos dalimi. Britai jį administravo kaip dalįBombėjaus prezidencijos, o vėliau – kaip atskirą Sindho provinciją. 1947 m. Indijai iškovojant nepriklausomybę, musulmonai sindai buvo vieni pirmųjų, kurie pasiūlė atskiros Pakistano valstybės idėją ir ją aktyviai rėmė. Suformuojant Pakistaną, visas Sindho regionas įėjo į jo sudėtį kaip Sindo provincija. Kurį laiką į Sindą masiškai migravo musulmonai pabėgėliai iš Šiaurės Indijos (mudžahirai), kurie ir dabar sudaro didelę dalį krašto populiacijos.
Dauguma Sindho provincijos gyventojų yrasindhai. Taip pat yrasaraikių,muhadžirų,beludžių,puštūnų,pandžabų. Virš 50 % provincijos gyventojų kalbasindų kalba, dar vartojamosurdu,pandžabų,puštūnų kalbos. Beveik visi (91,32 %) gyventojai yramusulmonai (daugiausiasunitai, bet nemažaišiitų). Sinde gyvena didžiausia Pakistanehinduistų bendruomenė (7,5 %), yra krikščionių, parsų ir kt.
Miestuose gyvena beveik 50 % gyventojų. Didžiausi miestai:Karačis,Haidarabadas,Sukuras,Larkana,Navabšahas,Mirpūr Chasas,Džeikobabadas,Šikarpūras.
Sindhas padalintas į 23 rajonus (skliaustuose – administracinis centras):
| - Chairpūro rajonas (Chairpūras)
- Šahid Benazir Abado rajonas (Navabšahas)
- Dadu rajonas (Dadu)
- Kambar Šahdadkoto rajonas (Kambaras)
- Larkanos rajonas (Larkana)
- Matiario rajonas (Matiaris)
- Gotkio rajonas (Gotkis)
- Šikarpūro rajonas (Šikarpūras)
- Džeikobabado rajonas (Džeikobabadas)
- Sukuro rajonas (Sukuras)
- Kašmoro rajonas (Kašmoras)
|
.svg)
