Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Antspaudas, vaizduojantis Hašhamero valdovą Iškun-Siną, greičiausiai priešais Ūro karalių Ūrnamų. Dievą Siną simbolizuoja pusmėnulio ženklas
Sinas (akad.Su'en, Sîn) arbaNana (šum. =NANNA), t. p.Nanbras, Zeenas, Suinas (aram. =Su'en-e) – sumėnuliu susijęs dievas senovėsMesopotamijos mitologijoje, jo nuolatinis epitetas – „kurio pakilimas – žara“ (Ašimbabaras šumerų, Naramsitas akadų).
Minimas jau pačiuose seniausiuoseUruko tekstuose (galbūt savarankiškai ir Akado atmainoje), o Faro tekstuose paliudytas tiek šumerų, tiek akadų kalbomis. Sino vardas dažnai užrašomasdantiraščio ženklu, reiškiančiu skaičių 30. Jo pagrindinė šventykla buvo EkišnugalisŪre. Jis laikytas Ūro globėju. Taip pat kita svarbi Nano/Sino šventykla buvo šiaurėje,Harane (čia jis buvo garbinamas podraug su ugnies dievuNuskumi, kurisnaujuoju Asirijos laikotarpiu laikytas Sino sūnumi).
Nana laikomasEnlilio irNinlilės palikuoniu, užgimusiu požemių karalystėje. Jam leidžiama pakilti į dangų tik tada, kai Enlilis paperka tris požemių dievus, kurie už Naną, Ninlilę ir patį Enlilį pasilikę įkaitais požemiuose. Nanos nuotaika laikomaNingalė, o vaikai – saulėUtu, aušrinėInana (Ištar), kartais irNumušidas (Kazalu miesto globėjas).
Mėnulis buvo itin didelės reikšmės simbolisMesopotamijoje, ypač aukštintas Ūro III dinastijos ir Senojo Babilono laikotarpiais. Visgi, visur pabrėžta Nanos priklausomybė nuo Enlilio. Pasakojama istorija, kaip Ūro globėjas Nana laivu, prikrautu dovanų Enliliui, leidosi įNipūrą, kad tėvas Ūro upes, miškus ir laukus aprūpintų vaisingumu ir turtais. Enlilis išpildo prašymą ir palaimina sūnų.
Taip pat žinoma sakmė apie „Nanaros laivą“, kuriuo Nana naktį keliauja dangumi, o dieną – per požemių karalystę. Nuo ankstyvųjų laikų su Nana siejami jaučioragai, tarsi vaizduojantys pusmėnulį, todėl vienas dažniausių Nanos vardų – „jautislazurito barzda“ (tokie atvaizdai, kuriais puoštiarfų rezonatoriai, randami jau pirmosios Ūro dinastijos kapavietėse (~XXVI a. pr. m. e.).Mėnulio užtemimas aiškintas tuo, kad septynetas demonų apsupa Siną, ir jis patamsėja. Nana kartu su savo sūnumi Utu (Šamašu) laikytas orakalų ir lemties globėju. Jis, kaip ir Utu, laikytas „dievų teisėju“.[1]