| Simnas | ||
|---|---|---|
 | ||
 | ||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | ||
| Valstybė |  Lietuva | |
| Apskritis |  Alytaus apskritis | |
| Savivaldybė |  Alytaus rajono savivaldybė | |
| Gyventojų(2023) | 1 192 | |
| Plotas | 2,08 km² | |
| Tankumas(2023) | 573 žm./km² | |
| Pašto kodas | LT-64037 | |
 Vikiteka | Simnas | |
Simnas – miestasAlytaus rajono savivaldybėje, 24 km į vakarus nuoAlytaus, šalia kelio 131 Alytus–Simnas–Kalvarija .Seniūnijos centras, dvi seniūnaitijos (Simno I ir Simno II).Urbanistikos paminklas. Miestas įsikūręs prieSimno (šiaurėje) irGiluičio (vakaruose) ežerų, pietuose telkšoSpernios tvenkiniai.
StoviSimno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (pastatyta1520 m., seniausiaSūduvoje), yraSimno gimnazija,Simno žemės ūkio mokykla, biblioteka, vaikų darželis, slaugos ligoninė, vaistinė, poliklinika, kultūros namai, parduotuvės, paštas. UAB „Alytaus melioracija“, AB „Dainava“ filialas, gyventojai verčiasi žemės ūkio produktų gamyba, gyventojų aptarnavimu, žuvivaisa, melioracija, statyba, siuvimu. Mieste veikiaSimno specialioji mokykla.
Vietovardis galima kilęs nuoSimno ežero,[3] telkšančio į šiaurę nuo miesto, nors yra sunku paaiškinti tokį ežero pavadinimą.[4] Tarus, kad miesto pavadinimas –asmenvardinis vietovardis, tektų imtis prielaidos, kad jis galbūt kilęs nuo krikščioniško vardoSimonas (Simas).
Liaudies etimologija pasakoja legendą, kad labai seniai gyveno du gerieji milžinai – Simas ir Sinas. Susiėjo jie draugėn ir nutarė pasirinktam miesteliui pastatyti labai gražią bažnyčią, tačiau apsidairę aplinkui nerado tinkamo kalnelio. Tada vienas puolė nešti žemių iš rytų, kitas – iš vakarų. Supylė jie kalnelį, o daubose, iš kur žemes sėmė, dabar tyvuoliuoja Simno ir Giluičio ežerai. Baigę darbus, milžinai vienas kitą pavaišino taboka, paspaudė rankas, po saują brangenybių pažėrė į ežerus ir išsiskirstė kas sau – vienas medžioti, kitas žvejoti. Gyventojai, atsidėkodami milžinams, jų vardus sujungė į vieną –Simnas. Taip ir pavadino vietovę, kur jie ant kalnelio pastatė bažnyčią.
Gyvenvietė minima nuo1382 m. Dabartinėje Simno vietoje pirmieji gyventojai pradėjo kurtis XV a. pradžioje, poŽalgirio mūšio. Nuo1494 m. minimasLietuvos didžiojo kunigaikščio medžioklėsSimno dvaras, įėjęs į valstybinių dvarų kompleksą –Alytaus ekonomiją. Tai pirmasis Simno paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose. XVI a. pradžioje ėmė augti miestelis, jame formavosi radialinė gatvių struktūra su netaisyklingos formos aikšte centre.
1520 m.Simno dvaro valdytojasJonas Zabžezinskis pradėjo statydinti gynybinių elementų turinčiąSimno bažnyčią. Statybos ir gausių rekonstrukcijų darbai truko kelis šimtmečius, tačiau ankstyvojorenesanso bruožai išliko. Vertinga bažnyčios interjeras, šoniniame altoriuje esantis Dievo Motinos paveikslas laikomas stebuklingu. Tai seniausiasSūduvoje architektūros paminklas.
1625 m. Lietuvos vicekancleris ir Simno seniūnasPovilas Sapiega ėmė rūpintis miestelio savivalda ir1626 m.sausio 2 d. valdovasZigmantas Vaza suteikėmiesto teises, antspaudą ir herbą.1776 m. savivaldos neteko, bet1792 m.birželio 15 d.Stanislovas Augustas išdavė privilegiją, kuria sugrąžino prarastas miesto teises, tačiau per politinę suirutę miestas jas vėl prarado.
XVIII a. prie bažnyčios vikariato veikė parapinė mokykla. XIX a. Simnas – Kalvarijos apskrities miestelis, valsčiaus centras.[5] Amžiaus viduryje Simne įsteigtas paštas ir vaistinė. XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje Simnas garsėjo prekymečiais. XX a. tarpukariu Simnas – valsčiaus centras su keliomis įmonėmis, malūnais, vilnų karšyklomis.1937 m. įkurta biblioteka. XX a. šalia miesto buvo mažaSimno geležinkelio stotelė, už kelių kilometrų į rytus – didesnėSimno geležinkelio stotis, kuri ilgainiui pervadintaMergalaukio geležinkelio stotimi.
1941 m.birželio 22 d. rytą Simne bombarduotos 553 šaulių pulko kareivinės, vėliau – Simno centras.1941 m.rugpjūčio 12 d. Kalesnykų miške sušaudyta ~700 miestelio gyventojų.
Pokario metais apylinkėse veikė Dainavos apygardos, Dzūkų partizanų rinktinės ir Tauro apygardos, Vytauto partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.
1956 m.gruodžio 28 d. pakartotinai suteiktos miesto teisės. Sovietmečiu buvo „Garbės ženklo“ ordino Simnotarybinio ūkio centrinė gyvenvietė, prie kelio linkKrosnos veikė melioratorių miestelis, Alytaus „Dainavos“ siuvimo fabriko cechas.
1999 m. patvirtintas dabartinisSimno herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| XVI a. | Simno valsčiaus centras | ? | |
| 1867–1915 m. | Kalvarijos apskritis | ||
| 1919–1950 m. | Alytaus apskritis | ||
| 1950–1953 m. | Simno apylinkės centras, Simno II apylinkės centras | Simno rajono centras | Kauno sritis |
| 1953–1954 m. | |||
| 1954–1956 m. | Simno apylinkės centras | ||
| 1956–1959 m. | rajoninio pavaldumo miestas | ||
| 1959–1963 m. | Alytaus rajonas | ||
| 1963–1995 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Simno apylinkės centras | ||
| 1995– | Simno seniūnijos centras | Alytaus rajono savivaldybė | Alytaus apskritis |
 | ||||||||||
| 1888 m.[6] | 1900 m.*[2] | 1923 m.sur.[7] | 1970 m.sur.[8] | 1976 m.[9][10] | 1979 m.sur.[11] | 1989 m.sur.[12] | 2001 m.sur.[13] | 2011 m.sur.[14] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 870 | 1 642 | 1 519 | 1 716 | 1 800 | 1 625 | 2 313 | 1 980 | 1 514 | ||
| 2020 m. | 2021 m.sur. | - | - | - | - | - | - | - | ||
| 1 199 | 1 247 | - | - | - | - | - | - | - | ||
| ||||||||||
| ||||||||||
2011 m. gyveno 1 514 žmonės:[15]
| 2001 m. gyveno 1 980 žmonės:[16]
|
| ||||||||||||||
