Pasakojama, kad Šilą įkūrė tuo metukeseganu tituluotas karaliusPak Hjokkosė (kor. 박 혁거세 =Bak Hyeokgeose, handža: 朴 赫居世). Sakoma, kad jis gimė iš dangiško žirgo padėto kiaušinio, kuris buvo rastas genties susirinkimo metu. Būdamas trylikos jis tapo valdovu ir jį palaikė šeši klanai. Pak Hjokkosė valdė 60 metų, ir paliko sostą savo sūnui Namhei.
Nors tradiciškai teigiama, kad Šila (tuo metu vadinamaSaro) buvo įkurta 57 m. pr. m. e., kai kurie mokslininkai linkę teigti, jog ši data buvo paankstinta, siekiant prailginti karalystės istoriją lyginant su varžovėmis Kogūrija ir Bekdže.
Tiksliai žinoma, kad II a. Šila jau tikrai egzistavo ir valdė nedidelę teritoriją aplink dabartinįGjongdžu miestą. Ta teritorija buvo vadinamaSaru (kor. 사로 =Saro, handža: 斯盧) arbaSoraboliu (kor. 서라벌 =Seorabeol, handža: 徐羅伐), kas senojoje korėjiečių kalboje reiškė „sostinė“. Iš šio žodžio kildinamas ir dabartinėsPietų Korėjos sostinės pavadinimasSeulas.
Šiuo laikotarpiu susiformavo svarbiausi klanai:Pak (朴),Sok (昔), irKim (金). Jie dalijosi valdžia ir paeiliui paveldėdavo sostą, tapdami karaliais, tituluojamaisisagum. Valstybėje buvo įvesta unikaligolbum (kor. 골품 =golbum, handža: 骨品) sistema, kurioje aristokratija buvo suskirstyta į 5 kilmės rangus. Aukščiausiam jų, „šventajam kaului“ (songgol), priklausė tik karališkosios giminės atstovai.
Šila nuo pat pradžių buvo priklausėDžinhano konfederacijai, kuri jungė 12 miestų-valstybių, ir nuo seno turėjo didžiulių ambicijų kitų narių atžvilgiu. III a. ji gana stipriai plėtė savo hegemoniją kaimynių atžvilgiu tapdama stipriausia konfederacijos valstybe.
Korėjai vykstant vienijimosi procesams (apie 250 m. Bekdžė sujungė pietvakarines Korėjos teritorijas, o apie 313 m. Kogūrija suvienijo šiaurinę Korėjos dalį) Šila irgi stengėsi paversti Džinhano konfederaciją vieninga valstybe. 17-ojo valdovo Naimulio (356–402 m.) iš Kim klano laikais buvo panaikinta trijų klanų pakaitinė valdžia, įtvirtinant paveldimą Kim klano valdžią. Valdovai pradėjo tituluotismaripganais, o Saro teritorija tapo centralizuotos valstybės, apimančios Džinhano teritoriją, sostine. Taip Šila suvienijo visą pietryčių Korėją.
Samguko laikotarpiu Šila buvo priversta nuolat kovoti su kitomis Korėjos valstybėmis, taip pat atsispirti invazijoms išJaponijos. IV a. sustiprėjus Bekdžei, Šila sudarė sąjungą su Kogūrija, o V a. Kogūrijai pradėjus veržtis į pietus – su Bekdže.
VI a. Šila vis labiau stiprėjo 562 m. aneksavo vakarinę kaimynęGajos konfederaciją. Karaliaus Džinhungo laikais (540–576 m.) valstybė sustiprino karinę galią remdamasi gerai apmokytaishuaranų būriais. Įsivėlusi į painius karus bei sąjungas su varžovėmis Šila 553 m. užėmėHangango upės regioną suSeulo miestu.
Valdant karaliui Mujel (602–661 m.) sudariusi sąjungą suTangų Kinija Šila 660 m. okupavo Bekdžę, o 668 m. – Kogūrijos sostinęPchenjaną taip suvienydama visą Korėją. Tačiau dėl išaugusios Kinijos galios jai nepavyko išlaikyti buvusių šiaurinių Kogūrijos teritorijų šiauriau Pchenjano ir čia įtaka atitekoTangų dinastijai. Vėliau tose teritorijose įsigalėjo Kogūrijos palikuone pasiskelbusiBalhės valstybė.
Šilai priklausančiose teritorijose buvo įvesta kiniško tipo administracinė sistema, o valdininkų rangai derinti su įsigalėjusiais kilmės rangaisgolbum. Valstybės sostine išliko Gumsongas (dab.Gjongdžu), tačiau įkurtos ir provincijų sostinės. Tai buvo didžiausias Šilos suklestėjimas, kuomet valdovų valdžia dar buvo reali.
Po karaliaus Hjegongo nužudymo buvo nutraukta iš karaliausMujel tiesiogiai einanti giminystės linija ir sostas atiteko kitaiKim klano atšakai. Šis įvykis tapo lūžiu Šilos istorijoje, nes karaliaus valdžia labai sumenko, įsigalėjo didikų klanai, prasidėjo nesutarimai.
Karalienės Džinšeng laikais (887–897 m.) Šiloje prasidėjo neramumai. Per sukilimus valstybė nebesurinko mokesčių, o karvedžiai Jang Gilis ir Kien Huonas įkūrė savo valstybes, kurios atskilo nuo Šilos. Tai buvoVėlyvojo Samguk laikotarpio pradžia. Po 918 m.Taibong valstybėje kilusio perversmo metu susikūrusiGorjo valstybė 935 m. užėmė Šilą ir nutraukė jos istoriją.
