„Jauna moteris siestos metu“ (Hamakas, aut.Gustave Courbet, 1844 m.)
Siesta – ispaniškas pavadinimas popietiniammiegui, dažnai po vidurdienio valgio, ypač karštoklimato šalyse. Pavadinimas (isp.) kilęs nuolot.hora sexta – šešta valanda, skaičiuojant nuo aušros sutampa su vidurdieniu.
Pirminė siestos sąvoka reiškė tiesiog vidurdienio pertrauką, skirtą praleisti su draugais ir šeima, nebūtinai miegui. Siesta praktikuojamaPortugalijoje,Ispanijoje,Lotynų Amerikos šalyse,Filipinuose, taip pat gana paplitęs įprotisKinijoje (vadinamaxiuxi arbawushui),Indijoje,Italijoje (vadinamareposo),Graikijoje,Viduriniuose Rytuose ir ŠiaurėsAfrikoje. Kai kuriose šalyse įstaigų ir kompanijų darbo laikas yra atitinkamai su kelių valandų pertrauka, kurių metu gyvenvietėse gatvės ištuštėja.
Popiečio miegas praktikuojamas ir kitose tropinių bei subtropinių regionų šalyse, nes vidurdienį aukštos temperatūros sumažina žmonių aktyvumą bei produktyvumą.
Pietų Azijoje ikiindustrializacijos buvo ypatingai paplitęs popiečio miegas po lengvomasažo naudojant garstyčių aliejų; šioritualo metu taip pat buvo įprasta lengvai užkąsti: tikėta, kad šios tradicijos laikymasis žmogų padaro geresniu.Bangladeše irVakarų Bengalijoje ji vadinamabhat - ghum, kas reiškia „ryžių miegas“ (miegas užvalgiusryžių).
Japonijos kompanijų ofisuose darbuotojai skatinami pasinaudoti specialiais „Snūstelėjimo kambariais“ arba turi „stalines pagalves“, darbuotojams nusnūsti prie darbo stalo.
Tyrimai rodo, kad popietinis miegas sutampa su biologiniais žmogaus organizmoporeikiais. Nesenas tyrimas (publikuotas2007 m.) taip pat teigia, kad pietų miegą praktikuojantiems žmonėms mažesnėširdies infarkto tikimybė.