Movatterモバイル変換

Pereiti prie turinio

Siena (miestas)

Keisti nuorodas

Koordinatės:43°20′0″ š. pl.11°20′0″ r. ilg. / 43.33333°š. pl. 11.33333°r. ilg. /43.33333; 11.33333 (Siena (miestas))

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Siena it.Siena

Siena iš viršaus

Siena 43°20′0″ š. pl.11°20′0″ r. ilg. / 43.33333°š. pl. 11.33333°r. ilg. /43.33333; 11.33333 (Siena (miestas))

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Italija
Regionas	Toskana
Provincija	Sienos provincija

Meras	Maurizio Cenni (nuo 2005 m. gegužės 13 d.)

Gyventojų(2008-04-30)	54 066
Plotas	118 km²
Tankumas(2008-04-30)	458 žm./km²

Tinklalapis	[1]
Vikiteka	Siena

Kirčiavimas	Sienà

UNESCO	(angl.)(pranc.): 717

Šis straipsnis – apie Italijos miestą. Apie senovinį Egipto miestą, žiūrėkiteAsuanas

Siena – miestas irkomuna Italijoje,Toskanos regione.^[1] Pro miestą nutiestaRomą irFlorenciją jungianti automagistralė. Išplėtota maisto, tekstilės, biotechnologijų, farmacijos pramonė, mašinų gamyba. Veikia 1240 m. įkurtasSienos universitetas.

Miestas dėl savo unikalios senoviškos architektūros1995 m. įtrauktas įPasaulio paveldo sąrašą.

Istorija

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Laikoma, kad Sieną įkūrė etruskų sainos gentis. Antikoje dabartinio miesto vietoje buvo Saina Julija miestelis. Viduramžiais pro jįlangobardai nutiesė vieną svarbiausių išApeninų kalnų pusės link Romos vedantįFrancigenos kelią. Nuo XII a. mieste veikė Sienos respublikos komuna. Tuo metu buvo svarbus Toskanos centras, varžęsis su Florencija. XIII a. suklestėjo – buvo įkurtas universitetas, jame gyveno turtingiausi Europos pirkliai ir bankininkai. XIV a. išauguspopiežių įtakai, miestas nukentėjo nuo karų ir bado, dauguma gyventojų tapo popiežių šalininkais. 1555 m. miestą užėmė Ispanijos kariuomenė. Ispanijos karaliusPilypas II Habsburgas Sieną pardavėToskanos didžiajai kunigaikštystei. 1860 m. Siena prijungta prieItalijos karalystės.

Sportas

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Populiariausias Sienos sportas yra žirgų lenktynės. Jos visada vyksta Del Campo aikštėje. Mieste žaidžiaAC Siena futbolo klubas, vienas stipriausių Italijos krepšinio klubųSienos „Montepaschi“.

Šaltiniai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

↑Siena.Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012. 595-596 psl.

Nuorodos

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

[2]
[3]Archyvuota kopija 2009-01-12 išWayback Machine projekto.
[4]Archyvuota kopija 2010-12-21 išWayback Machine projekto.

Nuotraukos

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Sienos katedra
Sena gatvelė Sienoje
Del Campo aikštė

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Italijoje irVatikane

Pjemontas irLigūrija	Porto Venerė,Činkve Terė ir salos (Palmarija,Tinas irTinetas)(1997)·Karališkosios Savojos dinastijos rezidencijos(1997)·Pjemonto ir Lombardijos Sakri Monti(2003)·Genuja: Le Strade Nuove ir Roli rūmų sistema(2006)·Pjemonto vynuogynų kraštovaizdis:Langė-Roeroas irMontferatas(2014)

Lombardija	Valkamonikos uolų piešiniai(1979)·Santa Marija dele Gracijės bažnyčia ir dominikonų konventas suDa Vinčio „Paskutine Vakariene“(1980)·Krespi d'Ada(1995)·San Džordžijo kalnas(2003, kartu su Šveicarija)·Retijos geležinkelis Albulos ir Berninos kraštovaizdžiuose(2008, kartu suŠveicarija)·Mantuja irSabjoneta(2008)·Langobardų vietovės Italijoje 568–774 m. Jų galios vietovės(2011)·Venecijos gynybiniai statiniai XV-XVII a.: Stato da Tera-vakarų Stato da Mar (Bergamas)(2017, kartu su Kroatija ir Juodkalnija)

Šiaurės Rytų Italija	Venecija ir joslagūna(1987)·Vičencos miestas irPaladijo Veneto vilos(1994)·Padujos botanikos sodas(1997)·Akvilėjos archeologinė vietovė ir bazilika(1998)·Veronos miestas(2000)·Dolomitinės Alpės(2009)·Venecijos gynybiniai statiniai XV-XVII a.: Stato da Tera-vakarų Stato da Mar (Pesčiera del Garda irPalmanova)(2017, kartu su Kroatija ir Juodkalnija)· Proseko kalvos:Koneljanas irValdobjadenė(2019)·Padujos XIV a. freskos(2021)·Šiaurės Apeninų karstai ir urvai(2023)

Emilija-Romanija irToskana	Florencijos istorinis centras(1982)·Piazza del Duomo Pizoje(1987)·San Džiminjano istorinis centras(1990)·Renesanso miestas Ferara irPo delta(1995)·Sienos istorinis centras(1995)·Ravenos ankstyvosios krikščionybės paminklai(1996)·Pjencos miesto istorinis centras(1996)·Katedra, varpinė ir didžioji aikštė Modenoje(1997)·Val d'Orča(2004)·Toskanos Medičių vilos ir sodai(2013)·Europos didieji mineralinių versmių kurortai (Montecatini Terme)(2021, kartu su kitomis šešiomis valstybėmis)·Bolonijos portikai(2021)

Lacijus,Umbrija irMarkė	Romos istorinis centras,ekstrateritorinėmis teisėmis valdomi Vatikano priklausiniai irSan Paolo Fuori le Mura(1980, kartu suVatikanu)·Vatikano miestas(1984,Vatikanas)·Urbino istorinis centras(1998)·Adriano vila Tivolyje(1999)·Asyžius,Šv. Pranciškaus Asyžiečio bazilika ir kitos pranciškonų vietovės(2000)·Vila d'Estė Tivolyje(2001)·Červeterio irTarkvinijos etruskų nekropoliai(2004)

Pietų Italija	Materos urvai ir urvų bažnyčios(1993)·Neapolio istorinis centras(1995)·Kastel del Montė(1996)·Alberobelo truliai(1996)·XVIII a. Kazertos karališkieji rūmai su parku,Vanvitelio akvedukas irSan Leučijo kompleksas(1997)·Pompėjų,Herkulanėjo irTore Anunciatos archeologinės sritys(1997)·Amalfio krantas(1997)·Čilento ir Valo di Diano nacionalinis parkas suPesto irVelijos archeologinėmis vietomis beiČertosa di Padula(1998)·Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai(2017, kartu su 19 kitų valstybių)·Via Appia, Regina Viarum(2024)

Sicilija irSardinija	Su Nuraksi di Baruminis(1997)·Agridžento archeologinė vietovė(1997)·Kazalės romėnų vila(1997)·Lipario salos(2000)·Val di Noto vėlyvojo baroko miestai(2002)·Sirakūzai ir uolingasisPantalikos nekropolis(2005)·Etna(2013)·Arabų-normandų Palermas irČefalu beiMonrealės katedros(2015)· Priešistorinės Sardinijos laidojimo tradicija:Domus de Janas(2025)

Nematerialaus paveldo objektai

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Siena_(miestas)&oldid=7170537"

Paslėptos kategorijos:

[8]ページ先頭

©2009-2025 Movatter.jp