Sidabras – cheminisperiodinės elementų lentelės elementas, žymimasAg (lot.argentum), eilės numeris 47,taurusis metalas.[1] Tai sidabriškai baltas, lankstus ir minkštas (kiek kietesnis užauksą)metalas. Sidabro elektrinis laidumas didesnis užvario, bet kaip laidininkas nenaudojamas dėl kainos.
Sidabras geriausiai iš metalų praleidžiaelektros srovę. Chemiškai nelabai aktyvus. Veikiamashalogenų irsieros, apsitraukia sunkiai tirpstančiu halogenido (pvz., sidabro chlorido, sidabro bromido) ar sulfido plėvele. Orenesioksiduoja (sidabriniai daiktai juoduoja, susidarant juodam sidabro sulfidui Ag2S).
Cheminė struktūra ir savybės, gamtoje randama forma, mineralai
Sidabras – grynuolių klasėsmineralas. Jame būnaaukso,vario,gyvsidabrio,bismuto,stibio priemaišų. Grynuoliųkristalai netaisyklingi – susukti, išlenkti, randama ir netaisyklingos formos plokštelių, grūdelių. Sidabras, kaip ir visisunkieji metalai, pasižymi antibakterinėmis savybėmis. Sulfidų veikiamas jis gali pajuoduoti. Šis metalas pasižymi nepaprastomis optinėmis savybėmis, jis iš visų žinomų metalų turi didžiausią šviesos atspindžio gebą, todėl buvo naudojamas veidrodžių gamybai kol nebuvo atrastas aliuminiu dengtas veidrodis.
Iš sidabro junginių dažniausiai prekiaujamasidabro nitratu. Laboratorijose AgNO3 naudojamas įvairių anijonų nusodinimui ir koncentracijų nustatymui gravimetriškai (pagal susidariusių nuosėdų masę) arba voljumetriškai (pagal titravimui sunaudoto tirpalo tūrį).
Sidabrojonų indikacijai naudojama lengvai pastebima reakcija su chloro jonais- susidaro netirpstantčios vandenyje, baltos spalvos, panašios į varškę, drumzlės- sidabro chloridas. Praktiškai užtenka į tirpalą, turinti sidabro jonų įbertinatrio chlorido (valgomoji druska) ir visas sidabras chlorido formoje nusėda. Ši reakcija dar naudojama ir sidabro gryninimui laboratorinėse sąlygose.
Iš sidabro nitrato gaminami kiti sidabro junginiai, naudojamimedicinoje, baterijų gamyboje, kaip katalizatoriai. Sidabro jodidą AgI kartais naudojalietui sukelti (ar išsklaidyti debesis).
Sidabras anksčiau buvo naudojamas papuošalų gamybai beimonetų kaldinimui. Dabar iš sidabro kaldinamos tik proginės monetos (dėl didelės vertės), pavyzdžiui,olimpinėms žaidynėms, pasaulio futbolo pirmenybėms pagerbti, svarbioms sukaktims paminėti ar kitiems ypatingiems valstybės ar pasaulio įvykiams pažymėti. Naudojamas filtrų gamyboje.
Bene svarbiausioji sidabro halidų panaudojimo sritis yrafotografija. Fotojuostelės irfotopopierius būna padengtasželatinos ir sidabro halogenidųemulsijos sluoksniu. Šviesos veikiamos sidabro halogenido (pavyzdžiui, AgBr) granulės aktyvuojasi (nedidelė dalis medžiagos suskyla):
Kuo intensyvesnė šviesa paveikė granulę, tuo daugiau susidaro skilimo produktų. Apšviestą fotojuostelę įdėjus į nestiprausreduktoriaus (pavyzdžiui,hidrochinono, C6H4(OH)2) tirpalą, aktyvuotosios sidabro bromido granulės redukuojasi, sudarydamos labai smulkius juodus laisvo sidabro kristaliukus. Neaktyvuotose granulėse redukcijos procesas yra labai lėtas, todėl jos lieka nepajuodavusios. Taip gaunamas nespalvotas fotovaizdas.
Išryškinta fotojuostelė lieka jautrišviesai, todėl būtina pašalinti neaktyvuotose granulėse likusį sidabro bromidą. Tam yra atliekama vaizdo fiksacija. Populiariausias fiksatorius yranatrio tiosulfatas (dar vadinamas natrio hiposulfitu). AgBr(k) tirpsta tiosulfato tirpaluose, sudarydamas kompleksinius jonus.
Spalvotoje fotografijoje sidabras, susidaręs ryškinimo metu, visiškai išplaunamas iš fotojuostos ir popieriaus balinimo metu, paveikus oksidaciniais tirpalais, pvz., raudonąja kraujo druska.
Visuose automatiniuose elektros įrenginiuose naudojami sidabro kontaktai, tiek kosminėse raketose, tiek povandeniniuose laivuose,kompiuteriuose, atominiuose reaktoriuose ir kitur. Sidabras pasižymi ir nepaprastu plastiškumu. Iš sidabro galima pagaminti skaidrią plokštelę, kurios storis būtų tik 0,00025 milimetro.
