 | Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiaunuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas arnuorodas į patikimus šaltinius. |
Sibiro totoriai (себер татарлары) –tiurkų kilmės etninė grupė, gyvenantiSibire;totorių etnokultūrinė atšaka. Gyvena pietų Sibire, tarpUralo kalnų irJenisiejaus upės:Kemerovo,Kurgano,Novosibirsko,Omsko,Sverdlovsko,Tomsko irTiumenės srityse, dalis – šiaurėsKazachstane. Bendra populiacija – 9600 žmonių. Kalba Sibiro totorių tarme, gan ryškiai besiskiriančia nuo Volgostotorių kalbos.
Sibiro totoriųetnogenezėje dalyvavo tiurkai,ugrai,mongolai,ketai,samojedai, tačiau pagrindą sudarokipčiakai. Sibiro totoriai gyvena buvusio Kipčiakų kaganato teritorijoje. XV–XVI a. Sibiro totoriai turėjo savo valstybę –Sibiro chanatą.
Sibiro totoriai gyvenaVakarų Sibire nuoVI a. ir yraSibiro chanato palikuonys, kurį1582 m. užkariavoRusijos carystė.
Sibiro totoriai skirstomi į 3 grupes, kiekvieną jų sudaro daug klanų.
Tobolo-Irtyšiaus totoriai – didžiausia Sibiro totorių grupė. GyvenaTiumenės,Kurgano irOmsko srityse.
Barabai daugiausia gyvenaBarabos žemumoje,Novosibirsko srityje. Populiacija siekia ~8000 gyventojų.
Tomsko totoriai gyvena Tomske,Kemerovo srityje ir kai kuriose Novosibirsko srities dalyse. Jie skirstomi į kalmakus, tsjatus ir euschtajus.
Tradiciškai Sibiro totoriai vertėsimedžiokle irarklininkyste. Nuo XIX a. ėmė ieškotis darbo odos raugyklose irlentpjūvėse. Šiuolaikiniai Sibiro totoriai dirba įvairius darbus.[1]
Vienas tradicinių Sibiro totorių virtuvės patiekalų –beliašas.
| |||||||||||||||||||||||
