Sibai (ᠰᡞᠪᡝ
Sibe,kin. 锡伯, pinyin:Xībó) – Azijos tauta, gyvenantiKinijos Liaudies Respublikoje, daugiausia šiaurės vakarųSindziange, taip patLiaoningo,Dzilino provincijose. Patenka į oficialųKinijos tautų sąrašą. Populiacija – 190 481 žmogus (2010 m.)[1]. Sibai kalbatungusų kalbų šeimai priklausančiasibų kalba, labai artimamandžiūrų kalbai ir užrašomamandžiūrų raštu (tiesa, dabar nemaža dalis kalbakiniškai).
Sibai kultūriškai artimimandžiūrams. Tradiciškai verčiasi žemdirbyste, gyvulininkyste, žvejyba[2]. Tikėjimasšamanistinis, vėliau priimtasbudizmas. Buvo būdingos sutartinės vestuvės, moterys neturėjo turtinių teisių.
Rusų mokslininkė Elena P. Lebedeva teigia, kad sibai kilo iš pietinių tungusųšivei atšakos, gyvenusios gyvenvietėse arba klajokliškai dabartiniame Dziline (Songjunano,Čičiharo apylinkėse).[3]286 m.Šianbai užkariavus tungusų valstybę Fu Jui, sibai ėmė verstis žemdirbyste. Patys sibai save kildina iš šianbų. Savo klestėjimo metu jie užėmė Dziliną, kraštus ikiNundziango,Liaohė,Hulunbuiro. ŽlugusLiao dinastijai, sibai tapo mongolųchorčinų vasalais, su jais patraukė link Nundziango irSungario slėnių, bet1438 m. buvo nugalėtioiratų.
1593 m. įkūrusČingų dinastiją, sibai buvo paskirti saugoti šiaurinės Kinijos sienos nuo rusų. Pasak vienos versijų, nuo jų rusai ir suteikęSibiro pavadinimą. Čingai įtraukė sibus į „aštuonvėliavę kariauną“ ir įkurdino jų būstinę Čičihare.1700 m. dėl sukilimų Čičiharo sibai buvo iškeldinti į Guisu (Hohotą),Šenjangą, o1764 m. apie 18 tūkst. sibų ištremta įIlio slėnįDžungarijoje. Daug sibų žuvo kai buvo naudojami Kinijos armijos kovai priešdunganų sukilimą ir Rusijos veržimąsi.
1954 m. Sindziange, atkeldintų sibų žemėse sudarytaKapkalo sibų autonominė apskritis.