Movatterモバイル変換


[0]ホーム

URL:


Pereiti prie turinio
VikipedijaLaisvoji enciklopedija
Paieška

Serbija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Serbijos Respublika
serb.Република Србија
Republika Srbija
Serbijos vėliavaSerbijos herbas
VėliavaHerbas
HimnasTeisusis Dievas
Serbija žemėlapyje
Serbija žemėlapyje
Valstybinė kalbaserbų
Sostinė
ir didžiausias miestas
Belgradas
Valstybės vadovai
 •Prezidentas
 •Ministras pirmininkas

Aleksandar Vučić
Đuro Macut
Plotas
 • Iš viso
 • % vandens

88 361[a] km²
77 474[b][1] km2 (111)
0,13 %
Gyventojų
 •2020
 •Tankis

Mažėjimas 6 926 705[c][2] (105)
89 žm./km2 (95)
BVP
 • Iš viso
 • Vienam gyventojui
2020
Didėjimas 52[d][3] mlrd.$ (84)
Didėjimas 7 497[e][3]$ (75)
ValiutaSerbijos dinaras (RSD)
Laiko juosta
 •Vasaros laikas
UTC+1 (CET)
UTC+2 (CEST)
Nepriklausomybė
Paskelbta
NuoSerbijos ir Juodkalnijos
2006 m.birželio 5 d.
Interneto kodas.rs
.срб
Telefono kodas+381
KirčiavimasSer̃bija[4]

Serbija (serb.Србија =Srbija), oficialiaiSerbijos Respublika (serb.Република Србија =Republika Srbija) –Balkanų respublikacentrinėje irpietryčių Europoje. Ribojasi suVengrija šiaurėje,Rumunija šiaurės rytuose,Bulgarija pietryčiuose,Šiaurės Makedonija pietuose,Kroatija irBosnija ir Hercegovina vakaruose beiJuodkalnija pietvakariuose. Serbija taip pat reiškia pretenzijas į sieną suAlbanija per ginčijamąKosovo teritoriją.[f]

Istorija

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis –Serbijos istorija.

Serbų gentys valstybę suformavoVII a.XI a. jie įkūrėDuklijos karalystę.1346 m.Stefanas Dušanas sujungė serbų ir aplinkines žemes įSerbijos Imperiją.1389 m. poKosovo mūšio imperiją užkariavoturkai osmanai. DėlBelgrado žemių net 70 metų vyko karai tarp turkų irvengrų, pasibaigę Osmanų imperijos pergale. Visu okupacijos laikotarpiu vyko serbų sukilimai, kurie buvo žiauriai malšinami. Okupacijos laikotarpiu išplitoislamas ir nuo serbų tautos atsiskyrėbosniai.1815 m. Serbijai pavyko sudarytiSerbijos kunigaikštystę.1848 m. austrų valdoma serbų dalis sukūrė Serbų Vojvodinos autonomiją.1878 m. Berlyno sutartis garantavo Serbijai visišką nepriklausomybę, tačiau neleido sujungti visų savo žemių. Dalį žemių pasiliko Austrija. Dėl to19121913 m. kiloBalkanų karai, tai buvo viena išI pasaulinio karo priežasčių.

1914 m. bosnisGavrilas Principas nušovė Austrijos sosto įpėdinįFrancą Ferdinandą ir pradėjo I pasaulinį karą. Austrija-Vengrija paskelbė karą Serbijai. Netrukus į jį įsijungė ir kitos Europos valstybės. Karo metu Serbija neteko 1,264 mln. gyventojų.1918 m. Serbija kartu suJuodkalnija suformavo Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalystę, kuri nuo1929 m. pervadinta įJugoslavijos karalystę. II pasaulinio karo metu buvo okupuotaNacistinės Vokietijos. Buvo1945 m. performuotos įJugoslavijos SFR centrine respublika.1992 m. žlugus Jugoslavijos SFR su Juodkalnija sudarė Jugoslavijos federaciją. Serbai, bandydami išlaikyti slavų žemes įsivėlė į karus suBosnija ir Hercegovina irKroatija.1998 m. dalyvavo kariniame konflikte suKosovu, kuris bandė atsiskirti.2000 m. nuverstas karus sukėlęs autoritarinis serbų vadovasSlobodanas Miloševičius.2003 m. šalis pervadinta įSerbiją ir Juodkalniją.

Nepriklausoma Serbijos valstybė susidarė išSerbijos ir Juodkalnijos federacijos,2006 m.birželio 3 d. Juodkalnijai paskelbus nepriklausomybę.

Politinė sistema

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis –Serbijos politinė sistema.

Pirmasis Serbijos respublikos premjerasZoranas Džindžičius buvo nužudytas2003 m.kovo 12 d. Dabartinė Serbijos ministras pirmininkas yraĐuro Macut, o dabartinis Serbijos prezidentas –Aleksandras Vučičius.

Serbijos parlamentą sudaro 250 parlamentarų. Per2016 m. rugpjūčio mėn. rinkimus į parlamentą pateko septynios partijos. Vyriausybę sudaro dvidešimt ministrų. 3 ministrai yra be portfelio ir vienas atsakingas užEuropos integraciją.

Administracinis suskirstymas

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Serbijos administracinis suskirstymas
Serbijos peizažas
XV a. Manasijos vienuolynas
Pagrindinis straipsnis –Serbijos administracinis suskirstymas.

Serbijos Respublika padalinta į 29 apygardas (округ) ir atskirą statusą turintįBelgrado miestą. Rajonai padalinti į apylinkes (oпштина).

Į šalies sudėtį taip pat įeina du autonominiai kraštai (покрајина):

Likusi Serbijos dalis dažnai vadinamaVidurio Serbija.

Geografija

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis –Serbijos geografija.

Serbija išsidėsčiusiBalkanų pusiasalyje irPanonijoje. Serbija yraRytų,Pietų irCentrinės Europos kryžkelėje. Šiaurėje ribojasi suVengrija, šiaurės rytuose – suRumunija, pietryčiuose – suBulgarija, pietuose – suMakedonija, pietvakariuose – suKosovu irJuodkalnija, vakaruose – suBosnija ir Hercegovina, šiaurės vakaruose – suKroatija. Šalies teritorija driekiasiDinarų,Rodopų,Stara Planinos,Karpatų kalnai. Visa šiaurinė dalis yraPanonijos lygumoje. Aukščiausios šalies viršukalnės yraKosove (Djeravica, 2656 m). Centrinės Serbijos aukščiausia vieta – 2159 m (Midzoro k.).

Panoniją nuo Balkanų atskiria šiauriniu pakraščiu tekantiDunojaus upė. Į jį įteka intakai:Sava,Tisa,Drava, ir per visą Serbiją pratekantiDidžioji Morava. Šalyje gausu ežerų, tačiau jie visi nėra dideli. Kalnuose išplitękarstiniai reiškiniai.

Šalyje klimatas labai įvairus. Kalnuose žiemos šaltos ir atšiaurios, lygumose švelnesnės. Vasaros, išskyrus pačias aukštikalnes, šiltos. Pavėjiniuose kalnų šlaituose kritulių iškrinta daug, tačiau Panonijos šiaurėje vasarą dažnos sausros.

Miestai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis –Serbijos miestai.

Didžiausi Serbijos miestai (2002 m.):

Ekonomika

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis –Serbijos ekonomika.

Serbijos ūkis pagrįstas įvairiomispramonės,žemės ūkio irpaslaugų sferos šakomis. Šalis patyrė didelių nuostolių dėl karų ir ekonominių sankcijų. NuvertusSlobodano Miloševičiaus režimą šalies ekonomika pradėjo augti daug sparčiau. Pagrindiniu prekybiniu partneriu tapoES.2006 m. SerbijosBVP buvo 47,77 mlrd. $, o BVP/1 gyv. 5713 $.

Demografija

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis –Serbijos demografija.

Serbijoje gyvena beveik 7,4 mln. gyventojų.2002 m. tautinė sudėtis buvo tokia (beKosovo): 82,86 % –serbai, 3,91 % –vengrai (daugiausiaVojvodinoje), 1,82 % –bosniai, 1,44 % –čigonai, 1,08 % – „jugoslavai“, 9,79 % – kiti (albanai,rumunai,bulgarai,kroatai,makedonai,slovakai ir kt.). 85 % gyventojų –ortodoksai. Taip pat nemažai yrakatalikų (5,5 %),musulmonų (3,2 %),protestantų (1,1 %). Raštingumas Europos mastu žemas – 96,4 %. Vid. gyvenimo trukmė – 74 metai.

Kultūra

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis –Serbijos kultūra.

Serbų kultūra – viena labiausiai įvairialypių Europoje. Pradžioje ją formavoRomos imperija irBizantija, vėliauslavai,turkai,čigonai. Serbų kultūrai didelę įtaką padarė konservatyvi stačiatikių bažnyčia.

Serbai, kaip ir kitiBalkanų gyventojai, garsėja savo muzikalumu. Serbijoje išsaugoti tradiciniai, rytietiškų (ypač turkiškų) motyvų turintys ritmai. Ryški romų muzikos įtaka. Netgi daugelyje pop dainų skamba dainingos tradicinės melodijos. Šalis turi daug garsių trimitininkų, iš kurių bene žymiausias –Bobanas Markovičius. Pagal liaudies melodijas kompozicijas kuria garsusis kompozitoriusGoranas Bregovičius. Net šaltojo karo metais Jugoslavija dalyvaudavoEurovizijos dainų konkursuose.1989 m. konkurse grupėRiva užėmė 1 vietą,2004 m.Željko Joksimovičius 2 vietą,2007 m.Marija Šerifovič - 1 vietą.

Serbija nuo seno garsėja, kaip puiki sporto (ypačkrepšinio irfutbolo) mokykla. Šalies komandos laimėjo garbingus apdovanojimus įvairiose aukšto rango varžybose. Tačiau pastaruoju metu tiekSerbijos vyrų futbolo rinktinė, tiekSerbijos vyrų krepšinio rinktinė aukštų rezultatų nepasiekia.

Serbijos šventės

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
DataŠventėSerbų kalba
Sausio 1 d. irSausio 2 d.Naujieji MetaiNova godina / Нова година
Sausio 7 d.Stačiatikių Kalėdosbožić / Божић
Sausio 27 d.Šv. Savos dienaDan Svetog Save / Дан Светог Саве
Vasario 15 d.Konstitucijos diena ir Serbijos Armijos dienaDan državnosti i Dan Vojske Srbije / Дан државности и Дан Војске Србије
Balandžio 2 d. (2010) m.Didysis PenktadienisVeliki petak / Велики петак
Balandžio 3 d. (2010) m.Didysis ŠeštadienisVelika subota / Велика субота
Balandžio 4 d. (2010) m.VelykosVaskrs / Васкрс
Balandžio 5 d. (2010) m.Didysis PirmadienisVeliki ponedeljak / Велики понедељак
Gegužės 1 d. irGegužės 2 d.Darbo dienaPraznik rada / Празник рада
Gegužės 9 d.Pergalės dienaDan pobede / Дан победе
Birželio 28 d.Šv. Vitaus dienaVidovdan / Видовдан

Kita informacija

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Pastabos

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
  1. (su Kosovu)
  2. (be Kosovo)
  3. (be Kosovo)
  4. (be Kosovo)
  5. (be Kosovo)
  6. Kosovo politinis statusas yra ginčijamas. 2008 m. vienašališkai paskelbusį nepriklausomybę nuo Serbijos, Kosovą kaip nepriklausomą valstybę oficialiai pripažino 97 JT valstybės narės (kitos 15 tam tikru momentu ją pripažino, bet vėliau atšaukė pripažinimą). Tuo tarpu Serbija ir toliau pretenduoja į Kosovą kaip į savo suverenios teritorijos dalį.

Išnašos

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
  1. „The World Factbook: Serbia“.Central Intelligence Agency. 2014-06-20. Nuoroda tikrinta2014-12-18.
  2. „PBC stats“.stat.gov.rs. 2020.
  3. 3,03,1„World Economic Outlook Database, October 2020“.IMF.org.International Monetary Fund. Nuoroda tikrinta2020-12-16.[neveikianti nuoroda]
  4. Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)

Nuorodos

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Vikiteka: Serbija – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Vikižodynas
Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminasSerbija
Ž  A  R
Šalių sąrašas |Europa
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Serbija&oldid=7646880"
Kategorija:
Paslėptos kategorijos:

[8]ページ先頭

©2009-2025 Movatter.jp