Nukamuota vidinio nestabilumo irbarbarų genčių puldinėjimų, penktame amžiuje vakarinė imperijos dalis, įskaitantItaliją,Romos Ispaniją,Galiją,Britaniją irAfriką, susiskaldė į nepriklausomas karalystes.
Romos civilizacija yra dažnai priskiriamaAntikai, kuriai taip pat priklauso irsenovės Graikija – civilizacija, įkvėpusisenovės Romos kultūrą. Senovės Roma labai daug prisidėjo prieVakarų pasaulio teisės, karo pramonės, meno, literatūros, architektūros, technologijų, religijos ir kalbos vystymosi. Senovės Romos istorija ir toliau daro didelę įtaką šiandieniniam pasauliui.
Pasak legendos, 753 m. prieš Kristų Romą įkūrė broliai dvyniai, kilę išTrojos princoEnėjo.[2]Romulas ir Remas buvo lotynų miestoAlba Longos karaliausNumitoro anūkai. Karalių nuo sosto nuvertė jo žiaurus brolisAmulijus, o jo duktėRėja Silvija pagimdė.[3][4] Rėja Silvija buvovestalė, išprievartauta DievybesMarso, tad broliai dvyniai Romulas ir Remas buvo pusdieviai.
Naujasis karalius bijojo, kad Romulas ir Remas susigrąžins sostą, todėl įsakė juos nuskandinti. Vilkė (arba, pasak kelių šaltinių, piemens žmona) išgelbėjo ir užaugino juos, ir kai broliai buvo pakankamai suaugę, šie susigrąžino Alba Longos karaliaus sostą.[5][6]
Tada dvyniai įkūrė savo miestą. Tačiau susiginčiję dėl to, kam atiteksRomos karaliaus sostas, arba, pasak kelių šaltinių, dėl to, kurio iš jų vardu pavadinti miestą, Romulas užmušė Remą.[7] Taigi Romulo vardu ir buvo pavadintas Romos miestas.[8] Kadangi, pasak legendos, mieste nebuvo moterų, lotynai pakvietėSabinų gentį į festivalį ir pagrobė netekėjusias mergeles, kas lėmė lotynų ir sabinų susiliejimą.[9]
Apie II t-metį pr. m. e. įvairios tautos persikėlė perAlpes į Italiją. I t-metyje pr. m. e. čia apsigyvenoetruskai. Jie statė namus išakmenų irplytų. Karių ir žynių diduomenė sudarė privilegijuotą gyventojų dalį. Miestus valdėkaraliai. VII a. pr. m. e. dvylika miestų sudarė laisvą Lotynų miestų sąjungą. Jos nariai švęsdavo bendras religines šventes, spręsdavo tarpusavio konfliktus. IV a. pr. m. e. romėnai sąjungą likvidavo.
Gyventojų verslai: žemdirbystė, amatai, prekyba. Etruskai prekiavo su Kartagina, Finikija, Graikija.
30 m. pr. m. e. vainikuotas pirmasis imperatorius Gajus Julijus OktavianasAugustas.
Senovės Roma pasižymėjo karingumu ir imperialistine politika. Valdant imperatoriuiTrajanui (98 –117) valstybės plotas siekė nuo dabartinėsŠkotijos ikiArtimųjų Rytų.
Civilizacijos saulėlydis prasidėjo V a.Vakarinė imperijos dalis, įskaitant Ispaniją, Galiją ir Italiją suskilo į nepriklausomas karalystes. Rytų Romos imperija, valdoma iš Konstantinopolio, po 476 m., kurie tradiciškai laikomi „Romos žlugimo“ metais, paprastai vadinama Bizantija.
Romos imperija stipriai paveikė ne tik savo valdomas teritorijas, bet ir aplinkines šalis. Žymiausiais romėnų poetais ir rašytojais laikomiCiceronas irVergilijus. Romėnai pasiekė aukštų pasiekimų architektūroje, statė didelius pastatus,akvedukus, akmeninius tiltus ir kelius. Dalis jų išlikę iki šių dienų.
Svarbi populiariosios romėnų kultūros dalis buvo gladiatorių kautynės, kurios buvo panašios į dabartinį sportą, tačiau kautynių metu dažnai buvo kaunamasi iki mirties. Tarp pramogų populiarios buvo ir žirgų traukiamų vežimų lenktynės.
Pagrindinis piniginis vienetas buvodenarai (monetos).
Romoje didelę įtaką politikai turėjo nefilosofai, o juristai. Romėnų civilizacijos simboliu galėtų būtiAntikos teisė. Romėnų teisės filosofija ne abstrakčiai svarstė, kas teisinga ir kas neteisinga, šitų sąvokų prasmę, bet svarstė praktišką teisingumo įsikūnijimą, to teisingumo, kurį sukūrė iš visų to meto tautų įstatymų padarę vieną universalią valstybės teisę.
Romėnamsteisė (ius) ir įstatymas (lex) nesutampa, nors tokią klasikinę teisės sampratą romėnai turėjo ne visada. Įstatymus leidokomicijos.
Lex data – teisė duota užkariautiesiems, nelabai jų atsiklausiant. Tai potvarkiai, duodami prokonsulų, prokuratorių nukariautoms tautoms, provincijoms.
Romos imperijojemedicina nesiskyrė nuograikų, daugelis gydytojų naudojo tokius pat žoliniusvaistus bei gydymo būdus, tačiau vis dar tikėjodievų pagalba susirgus. Romėnai turėjo nemažai gerų vaistų, gaminamų išžolių (pankolių,šalavijų,debesylų,rozmarinų) ir kitųaugalų (česnakų), be to, ypač rūpinosihigiena: nuolat prausdavosi ir maudydavosi viešosiosepirtyse – termose, miestai dažniausiai būdavo švarūs ir tvarkingi. Taip pat buvo išrasta sudėtingos švaraus vandens tiekimo irkanalizacijos sistemos bei išvietės.
Kanalizacijos sistemaRomoje veikė jauVI a. pr. m. e. Vėliau nutiestiakvedukai aprūpindavo miestą geriamuojuvandeniu, visojeimperijoje įrengtos termos bei specialiosgimnastikos salės stabdėligų plitimą. Susirgus buvo teikiama gana aukšto lygio pagalba senovėsligoninėse, tačiau sunkių ligų romėnai nemokėjo gydyti, todėl tie, kuriuos reikėjo operuoti ar kurie sirgoinfekcinėmis ligomis, paprastai mirdavo.
Romėnaikremuodavo savo mirusiuosius. Pelenus supildavo į marmurines ar stiklinesurnas, kurias laikydavo šeimos kapuose bei bendrosekapinėse.
↑Livy,The Rise of Rome, Books 1-5, translated from Latin by T. J. Luce, 1998. Oxford World’s Classics. Oxford: Oxford University Press.ISBN 0-19-282296-9, p. 8
