Sen Deni vienuolyno bazilika (pranc.Basilique royale de Saint-Denis arbaBasilique Saint-Denis) – didelė viduramžių vienuolyno bažnyčiaSen Denikomunoje, šiandieniniame šiauriniameParyžiaus priemiestyje. Pastatas yra unikalus istoriniu ir architektūriniu atžvilgiu bei yra laikomas pirmąjagotikine kada nors pastatyta bažnyčia.
Senovės Romos laikais dabartinėsbazilikos vietoje buvogalų-romėnų kapinės. Žmonių, kurie buvo čia palaidoti, tikėjimas turėjo krikščioniško bei prieškrikščioniško kulto bruožų.Katedros požemiuose vis dar galima rasti anksčiau Sen Deni bazilikos vietoje stovėjusių pastatų archeologines liekanas. Apie475 m.Šv. Ženevjeva nusipirko žemės ir pastatė Sen Deni koplyčią, o apie630 m.Dagobertas I padidino bažnyčią ir įkūrėbenediktinų vienuolyną.
Bazilika tapopiligrimystės irPrancūzijos karalių laidojimo vieta. Bazilikoje buvo palaidotas beveik kiekvienas karalius, valdęs nuoX ikiXVIII a. bei daug anksčiau valdžiusių karalių. Bazilika nebuvo naudojama karaliųkarūnacijai, nes ši funkcija buvo priskirtaReimso katedrai. Tačiaukaralienės buvo dažnai vainikuojamos Sen Deni bazilikoje. Sen Deni bazilika greitai tapo vienuolyno bažnyčia.
XII a.abatas Siužė perstatė vienuolyno bažnyčios dalis naudodamas novatoriškus struktūrinius ir dekoratyvinius elementus. Tokiu būdu jis sukūrė pirmąjįgotikinį pastatą.[1] BazilikosXIII a. nava, geras spindulinio (pranc.Rayonnant)gotikinio stiliaus pavyzdys, pagal kurį buvo statomos katedros ir vienuolynai šiaurėsPrancūzijoje,Anglijoje ir kitose šalyse.
1966 m. vienuolyno bažnyčia tapo katedra. Joje palaidoti daugelis šalies monarchų, tarp jų irHenrikas Valua – paskutinisValua dinastijos Prancūzijos karalius beiAbiejų Tautų Respublikos valdovas.
