Movatterモバイル変換

Pereiti prie turinio

Sausio 16

Keisti nuorodas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Gru –Sausis –Vasario
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
			1	2	3	4
5	6	7	8	9	10	11
12	13	14	15	16	17	18
19	20	21	22	23	24	25
26	27	28	29	30	31
2026

Sausio 16 diena – 16-oji metų diena pagalGrigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 349 dienos (keliamaisiais metais –350 m.).

Informacija

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Vardadieniai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Marcelis – Norgailas – Norgailė ^[1]
Honoratas – Jovaras – Leikantas – Leimantas – Leimantė – Marcelijus – Marcelinas – Marcijonas – Marcys –Marcelina – Marcelė – Marcė – Marčius – Norgeda – Norgedas – Norgėlė – Norgilas – Utenis

Šią dieną Lietuvoje

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Įvykiai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

1919 m.:
- Rimkūnų dvaro kautynės - vienas pirmųjų partizanų susirėmimų su bolševikais;
- įkurtaValstybės kontrolės įstaiga, turėjusi kontroliuoti valstybės pajamas, išlaidas, turtą ir skolas;
1925 – Lietuvoje priimtas pirmasis„Akcinių bendrovių įstatymas“;
1941 – įkurtaLietuvos TSR mokslų akademija;
1991 m.:
- Vilniuje buvo laidojamosSausio 13-osios įvykių aukos;
- Sankt Peterburge paskelbtagedulo diena žuvusių prieVilniaus televizijos bokšto atminimui;
1992 – Lietuva priimta įPasaulio sveikatos organizaciją;
2002 –Vašingtone Prezidentas Valdas Adamkus susitikoJAV prezidentuDžordžu V. Bušu (George W. Bush);
2003 –Lietuvos tautinis olimpinis komitetas pradėjo leisti žurnalą „Olimpinė panorama“;
2009 – Prie Seimo vykęs mitingas, kuriameprotestuota prieš valdžios taupymo planus, baigėsi kruvinomis riaušėmis – policija naudojo ašarines dujas ir gumines kulkas, sužeista apie 30 žmonių.^[2]

Gimimo dienos

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

1883 m. –Elena Baronienė-Laumianskaitė-Laužikaitė, pedagogė, visuomenės veikėja, viena labiausiai apsišvietusiųXX a. pradžioslietuvių moterų (m.1961 m.).
1891 m. –Juozas Breiva,kunigas, Bažnyčios ir kultūros veikėjas, švietėjas ir lietuvybės ugdytojas,Kirdeikių parapijos steigėjas ir bažnyčios statytojas^[3] (m.1940 m.).
1897 m. –Kazys Juršys, aktorius (m.1967 m.).
1904 m. –Juozas Jurkūnas,Lietuvos teisininkas, teisės daktaras, visuomenės veikėjas, vienasburiavimo sporto Lietuvoje pradininkų (m.1973 m.).
1910 m. –Petras Zulonas, lietuvių aktorius (m.1982 m.).
1913 m. –Vaclovas Germanas,Lietuvos istorikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
1915 m. –Algirdas Petrulis, Lietuvosdailininkas tapytojas (m.2010 m.).
1916 m. –Juozas Ąžuolaitis, vargonininkas, chorvedys, visuomenės veikėjas (m.1966 m.).
1917 m.:
- Leonas Kaulinis, muzikos mokytojas ir chorvedys (m.1987 m.).
- Vladas Česas,Lietuvos dainininkas (tenoras) (m.2008 m.).
1918 m. –Jonas Kiauleikis,Lietuvos gydytojas endokrinologas, medicinos mokslų kandidatas (m.1990 m.).
1928 m.:
- Galina Baužytė-Čepinskienė,Lietuvos vertėja, literatūros tyrinėtoja, humanitarinių mokslų daktarė.
- Liubomiras Kulviecas,Lietuvos fizikas, mokslo istorikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (m.1995 m.).
- Vytautas Urbonavičius, choro dirigentas ir pedagogas (m.1991 m.).
1929 m.:
- Artiomas Inozemcevas,Lietuvos aktorius, režisierius (m.2001 m.).
- Elena Morkūnienė,Lietuvos choreografė, humanitarinių mokslų daktarė (m.2001 m.).
1932 m.:
- Stasys Budrys,Lietuvos dailėtyrininkas (m.1970 m.).
- Vladas Pavilonis, teisėtyrininkaspenalistas,Vilniaus universiteto profesorius,LR Konstitucinio Teismo teisėjas, teismo pirmininkas (1999–2002 m.).
1935 m. –Leonas Katkevičius,Lietuvos inžinierius hidrotechnikas, technologijos mokslų daktaras.
1937 m. –Igoris Ivanovas,Lietuvos irRusijos scenografas, tapytojas.
1938 m. –Stasys Skrodenis,Lietuvos kalbininkas, tautosakininkas, vertėjas.
1940 m. –Albina Pugžlienė-Rainytė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
1941 m. –Valentinas Kadūnas,Lietuvos geologas, geochemikas, fizinių mokslų daktaras.
1942 m. –Algis Povilas Kasperavičius,Lietuvos istorikas (m.2022 m.).
1943 m. –Romualdas Grabštas, muzikas,dirigentas, „Kauno bigbendo“, vienintelio profesionalaus Lietuvojedžiazo orkestro, įkūrėjas ir ilgametis jo meno vadovas (m.2009 m.).
1947 m. –Petras Tranauskas, gydytojas,Lietuvos irUtenos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
1948 m. –Algis Povilas Kasperavičius,Lietuvos istorikas, humanitarinių mokslų daktaras.
1949 m. –Vladas Bagdonas, Lietuvos teatro, kino ir televizijos aktorius, režisierius, dainininkas.
1950 m. –Tadeušas Mickevičius,Lietuvos irŠalčininkų rajono visuomenės bei politinis veikėjas.
1954 m. –Jūratė Mykolaitytė,Lietuvos tapytoja.
1960 m. –Vytas Lastovka, verslininkas, viešbučioDruskininkuose savininkas.
1965 m.:
- Jordanas Kenstavičius,Lietuvos irRaseinių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- Jolanta Vymerytė,Lietuvos choreografė, baleto pedagogė (m.2022 m.).
1966 m. –Aida Šimkaitienė,Lietuvos irPagėgių savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
1973 m. –Paulius Sanguška, vienintelis likęs gyvasGediminaičių dinastijos atšakos atstovas.
1985 m. –Gintaras Januševičius, lietuvių pianistas, konkursų laureatas, aktyviai koncertuojantisEuropoje ir už jos ribų.
1986 m. –Andrius Arlauskas, Lietuvos futbolininkas.

Mirtys

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

1958 m. –Stanislava Jakševičiūtė-Venclauskienė, pirmoji profesionali lietuvių aktorė, režisierė, visuomenės ir kultūros veikėja, užaugino ir išauklėjo daugiau kaip šimtą našlaičių ir beglobių vaikų (g.1874 m.).
1969 m. –Petras Klimas, Lietuvos teisininkas, istorikas, publicistas, redaktorius, diplomatas, užsienio reikalų ministras, signataras (g.1891 m.).
1970 m. –Vaclovas Alksninis,Lietuvos kariuomenės karininkas,JAV lietuvių visuomenės veikėjas (g.1902 m.).
1977 m. –Natalija Likevičienė,Lietuvos zoologė, biologijos mokslų kandidatė (g.1910 m.).
1979 m. –Kazys Ališauskas,Lietuvos karininkas,pulkininkas leitenantas, istorikas (g.1898 m.).
1991 m. –Petras Seibutis, vargonininkas ir chorvedys (g.1898 m.).
1994 m.:
- Elena Milda Kaminskienė,Lietuvos restauratorė (g.1933 m.).
- Gediminas Adomaitis, literatūros tyrinėtojas (g.1925 m.).
1998 m. –Alina Grinienė-Miliušytė,Lietuvos pedagogė, visuomenės veikėja (g.1916 m.).
2003 m. –Tomas Kairiūkštis,Lietuvos gydytojas patologas fiziologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.^[4] (g.1925 m.).
2008 m. –Vladas Žalnerauskas, inžinierius,Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (g.1941 m.).
2013 m. –Algimantas Keina,Lietuvos kunigas, pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui, sąjūdžio tikinčiųjų teisėms ginti dalyvis (g.1937 m.).
2015 m. –Algimantas Vincas Kajackas, Lietuvos kunigas, teologijos daktaras nuo 1994 m. (g.1932 m.).
2020 m. –Aldona Ona Kalitytė,Lietuvos restauratorė, pirmoji profesionali sienų tapybos restauratorė (g.1927 m.).
2022 m. –Ramūnas Kasparavičius,Lietuvos poetas, rašytojas (g.1948 m.).^[5]
2023 m. –Vladas Česiūnas,Lietuvos irkluotojas, treneris (g.1940 m.).^[6]

Šią dieną pasaulyje

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Įvykiai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

27 m. pr. m. e. – Romos SenatasOktavianui Cezariui suteikė Augusto titulą;
929 – Kordobos emyras Abd ar-Rachmanas III priėmė kalifo titulą ir paskelbė Kordobą nepriklausomu kalifatu;
1412 – Medičių šeima tapo oficialiais popiežiaus bankininkais;
1547 –Rusijos pirmuoju caru karūnuotasIvanas IV Rūstusis. Jis įdiegė nemažai reformų, tačiau į istoriją įėjo kaip despotas, kurio valdymo metais buvo susidorota su daugiau kaip 3 tūkst. oponentų;
1724 – carasPetras I uždraudėsantuoką per prievartą;
1809 – seroDžono Moro (John Moore) vadovaujamaDidžiosios Britanijos armija Korunos mūšyje įveikė didesnesPrancūzijos pajėgas, tačiau pats Dž. Moras žuvo kovos lauke;
1920 –JAV įsigaliojo „sausasis įstatymas“ – čia uždrausta prekiauti ir gamintialkoholį;
1920 –Paryžiuje beJAV delegacijos įvyko pirmasis Tautų Sąjungos Tarybos posėdis;
1944 –JAV generolasDvaitas Eizenhaueris (Dwight Eisenhower) buvo paskirtas vyriausiuoju sąjungininkų ekspedicinio korpuso vadu. Jam pavesta rengtis antrojo fronto Vakarų Europoje atidarymui;
1947 –Prancūzijos prezidentu, pirmuoju ketvirtosios respublikos prezidentu, išrinktasVincentas Oriolas (Vincent Auriol);
1963 –Nikita Chruščiovas paskelbė, kadSSRS turi 100-o megatonų vandenilinę bombą;
1963 – pirmą karta tarptautiniu reisu skrendantį lėktuvą pilotavo moteris – anglėIvona Poup;
1969 – protestuodamas prieš sovietų invaziją įČekoslovakiją,Prahoje viešai susidegino studentas Janas Palachas;
1969 – kosmose susijungė sovietų laivai „Sojuz-4“ ir „Sojuz-5“ – tokia operacija kosmose buvo atlikta pirmą kartą;
1979 – ajatolaChomeinis (Khomeini) privertėIrano šachą išvykti įEgiptą;
1980 –Jungtinės Karalystės Vyriausybė paskelbė atnaujinanti diplomatinius santykius suKinija, kurie buvo nutraukti1976 m.;
1992 – po 27 metų emigracijosPrancūzijoje įAlžyrą sugrįžo ir penkių narių prezidentinės tarybos vadovu prisaikdintas buvęs disidentasMohamedas Budiafas (Mohamed Boudiaf);
1992 –Salvadoro vyriausybė ir sukilėliaiMeksike pasirašė Chapultepec Taikos Susitarimą, nutraukusį 12-os metų trukmės pilietinį karą, kurio metu žuvo mažiausiai 75 000-iai žmonių;
1998 –Vašingtone Baltijos valstybės pasirašė Partnerystės chartiją suJungtinėmis Amerikos Valstijomis. 2004 m. trys Baltijos šalys tapoNATO narėmis;
2001 –Kongo prezidentą Laurent-Désiré Kabila nužudė jo paties asmens sargybiniai;
2002 –Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba vienbalsiai įvedė sankcijas „Al Qaeda“ tinklui irAfganistane arba už jo ribų išsibarsčiusiemsTalibano judėjimo likučiams;
2003 –JAV daugkartinio naudojimo erdvėlaivis „Columbia“ pakilo į savo paskutinį skrydį. Erdvėlaiviuivasario 1 d. leidžiantis ir pasinėrus į atmosferą, jis subyrėjo į gabalus. Žuvo visi septyni astronautai.

Gimimo dienos

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

1749 m. –Vitorijas Alfjeris,italų poetas, žymiausias klasicistinės italų tragedijos kūrėjas grafas, kuris parašė 19 tragedijų meilės, šeimos ir politinių kovų temomis^[7] (m.1803 m.).
1853 m. –Andrė Mišelinas,prancūzų padangų gamintojas, kuris kartu su broliu Eduaru (Edouard), įkūrė „Michelin Tyre Company“^[8] (m.1931 m.).
1894 m. –Valdis Kalnruozė,latvių tapytojas (m.1993 m.).
1901 m. –Fulgencio Batista y Zaldivar,Kubos vadovas, politinis veikėjas,diktatorius,generolas (m.1973 m.).
1909 m. –Clement Greenberg, įtakingasJAV kritikas, susijęs suabstraktaus meno judėjimuJAV, ypatingai daug rašęs apieabstraktųjį ekspresionizmą ir palaikęs glaudžius ryšius su šios srovės tapytojuJackson Pollock (m.1994 m.).
1910 m. –Walther Schellenberg, vyriausias SD (Sicherheitsdienst) specialiosios tarnybos irkontražvalgybos vadovas (m.1952 m.).
1931 m. –Johannes Rau,Vokietijos politinis veikėjas,1999–2004 m. šalies prezidentas (m.2006 m.).
1934 m. –Vasilijus Lanovojus,Rusijos aktorius (m.2021 m.).
1940 m. –Francas Miunteferingas,Vokietijos politinis ir visuomenės veikėjas.
1948 m. –Aleksandras Nazarenka,Rusijos istorikas, filologas (m.2022 m.).
1957 m. –Jurijs Andrejevs,Latvijos futbolo treneris, buvęsLatvijos rinktinės vyriausiasis treneris.
1958 m. –Andris Škėlė,Latvijos politikas. Nuo1995 m.gruodžio 21 d. iki1997 m.rugpjūčio 6 d. ir nuo1999 m.liepos 16 d. iki2000 m.gegužės 5 d. jis buvo Latvijos Ministras pirmininkas.
1974 m. –Katherine Ann Moss, Anglijos supermodelis ir drabužių dizainerė, kurianti liniją Topshopui. Ji yra pasirodžiusi ant daugiau nei 300 žurnalų viršelių.
1975 m. –Marc Anthony Jackson,JAV krepšininkas, nuo 2007 metų rungtyniaujantisPirėjo Olympiacos Graikijos klube.
1979 m. –Aaliyah Dana Haughton,JAV R&B atlikėja ir aktorė (m.2001 m.).
1980 m.:
- José Alberto Pujols Alcántara, Dominikos beisbolo žaidėjas^[9].
- Michelle Wild, vengrų aktorė^[10].
- Seidu Keita, futbolininkas,Malio rinktinės irFC Barcelona klubosaugas.
1982 m. –Tuncay Şanlı, futbolininkas,Turkijos rinktinės irStoke City klubopuolėjas.
1983 m.:
- Andrijus Rusolas, futbolininkas,Ukrainos rinktinės irDnipro Dnipropetrovsk klubo gynėjas.
- Andris Ērglis, latvių dainininkas ir muzikantas.
- Emanuel Pogatetz, futbolininkas,Austrijos rinktinės ir VokietijosSV Hannover 96 klubo gynėjas.
1986 m. –Paula Pareto,Argentinos dziudo imtynininkė.2008 m. Pekino olimpinėse žaidynėse iškovojo bronzos medalį kategorijoje iki 48 kg. 2007 m. Panamerikos žaidynėse užėmė 5 vietą.
1987 m. –Jake Epstein, kanadiečių aktorius^[11].
1988 m. –Niklasas Bentneris, Danijos futbolininkas (puolėjas), žaidžiantisLondono „Arsenal“ klube ir Danijos futbolo rinktinėje. Su rinktine žaidė2010-ųjų Pasaulio futbolo čempionato atrankoje, kur įmušęs tris įvarčius padėjo savo rinktinei patekti į Pasaulio futbolo čempionatą.

Mirtys

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

1710 m. –Higashiyama, 113Japonijos kaizeris^[12] (g.1675 m.).
1794 m. –Edvardas Gibonas,anglų istorikas ir veikalo „Romos imperijos smukimo ir žlugimo istorija“ autorius^[13] (g.1737 m.).
1891 m. –Leo Delibas,prancūzų kompozitorius,Prancūzijos instituto narys (g.1836 m.).
1919 m. –Roza Liuksemburg, Lenkijos irVokietijos kairiojo sparnopolitinė veikėja,marksizmo teoretikė (g.1871 m.).
1957 m. –Arturas Toskaninis, „La Scala“ ir „Metropolitan“ operos teatrų bei NBC simfoninio orkestro dirigentas^[14] (g.1867 m.).
1967 m. –Ivanas Meščianinovas,rusų kalbininkas, archeologas (g.1883 m.).
2021 m. –Filas Spektoras,amerikiečių garso įrašų prodiuseris, išgarsėjęs 1960-aisiais (g.1940 m.).^[15]
2022 m. –Karmela Koren,Izraelio dainininkė ir aktorė (g.1938 m.).^[16]
2023 m. –Džina Lolobridžida, viena žinomiausių XX a. šeštojo ir septintojo dešimtmečiųEuropos kino aktorių, vėliau tapusi fotomenininke ir skulptore (g.1927 m.).^[17]

Šaltiniai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

↑Sausio 16 (Day.lt)
↑[1]Archyvuota kopija 2009-01-18 išWayback Machine projekto.
↑Juozas Breiva. Biografija.Archyvuota kopija 2011-10-20 išWayback Machine projekto.
↑Irena Kostkevičiūtė. In memoriam. Žodis apie Tomą. Literatūra ir menas, 2003 m.vasario 7 d.Archyvuota kopija 2011-10-05 išWayback Machine projekto.
↑Mirė poetas, rašytojas, vertėjas Ramūnas Kasparavičius. lrt.lt. 2022-01-17. Nuoroda tikrinta 2022-01-17.
↑Anapilin iškeliavo olimpinis čempionas Vladas Česiūnas. LTOK. 2023-01-17. Nuoroda tikrinta 2023-01-17.
↑Vitorijas Alfjeris.
↑Andrė Mišelinas.
↑José Alberto Pujols Alcántara. Informacija.
↑Michelle Wild. Biografija.Archyvuota kopija 2010-07-22 išWayback Machine projekto.
↑Jake Epstein. Biografija.
↑Higashiyama.
↑Edvardas Gibonas.
↑Arturas Toskaninis.
↑Encyclopaedia Britannica
↑„Austria: Eurovision 1963 Participant Carmela Corren Has Died“.Eurovoix News (anglų). 2022-01-16. Nuoroda tikrinta2022-01-17.
↑„Gina Lollobrigida: Italian screen star dies at 95“.BBC (anglų). Nuoroda tikrinta2023-01-17.

Nuorodos

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Vikiteka: Sausio 16 – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Istorijos dūžiai.Lrytas.lt,Archyvuota kopija 2022-01-16 išWayback Machine projekto.

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Sausio_16&oldid=7755102"

Paslėpta kategorija:

Webarchive šablono Wayback nuorodos

[8]ページ先頭

©2009-2026 Movatter.jp