Movatterモバイル変換

Pereiti prie turinio

Sausio 13

Keisti nuorodas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Šis straipsnis yra apie dieną. Apie šventę skaitykite straipsnyjeLaisvės gynėjų diena.

Gru –Sausis –Vasario
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
		1	2	3	4	5
6	7	8	9	10	11	12
13	14	15	16	17	18	19
20	21	22	23	24	25	26
27	28	29	30	31
2025

Sausio 13 yra 13-a metų diena pagalGrigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 352 dienos (keliamaisiais metais – 353).

Informacija

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Šventės

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Lietuva –Laisvės gynėjų diena
Togas – Išvadavimo diena
Rusija – Rusų spaudos diena
Švedija – Šventojo Knudo diena

Vardadieniai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Dargauda – Dargaudas – Dargenė (Dargė) – Dargenis – Dargilas – Gilvydė – Hiliaras – Ivas – Iveta (Iva) – Raimonda – Veronika (Vera) – Vidmantas

Šią dieną Lietuvoje

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Įvykiai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

„Laisva Lietuva“ – bendras 13 redakcijų laikraštis, sovietų kariuomenei užėmus Spaudos rūmus

„Krovavoje voskresenje“ – laikraštis, informavęs Rusiją apie Sausio 13-osios įvykius Lietuvoje

1792 –Plungei suteiktosMagdeburgo teisės;
1864 –Vilniaus generalgubernatoriusMichailas Muravjovas uždraudė lietuvišką spaudą. Uždaryti 46vienuolynai ir prie jų veikusios mokyklos, 10katalikų bažnyčių paverstosstačiatikių cerkvėmis;
1867 – išVaršuvos generalgubernatoriui pavaldžiosAugustavo gubernijos (iki1837 m. vaivadija) šiaurinių apskričių sudaryta Suvalkų gubernija. Nuo tolUžnemunė pradėta vadintiSuvalkija;
1874 –Rusijos caro Aleksandro II įsakymu panaikinta rekrūtų prievolė, įvesta visuotinė karo prievolė;
1990 – įkurtaLietuvos sveikuolių sąjunga;
1991 –Sausio įvykiai: naktį iš sausio 12-osios į 13-ąją sovietų desantininkai užėmė Vilniaus televizijos bokštą, Radijo ir televizijos komiteto pastatą.Žuvo 14 žmonių, buvo sužeisti apie 1000 žmonių.
1991 – darbą pradėjo laikinoji studijaKauno radiofone, bei televizijos studijaSitkūnuose;
1991 – Aukščiausioji Taryba –Atkuriamasis Seimas atleidoAlbertą Šimėną iš Ministro Pirmininko pareigų kaip nežinia kur esantį ir negalintį vykdyti savo pareigų. Premjeru paskirtasGediminas Vagnorius;
1991 – sovietų statytiniai paskelbė nuo 22 iki 6 valandos visoje Lietuvoje įvedą komendanto valandą;
1992 – Lietuvos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai pasirašė deklaraciją dėl draugiškų tarpvalstybinių santykių;
2003 – paskelbtas paminkloLietuvos himnui ir jo autoriuiVincui Kudirkai konkursas;
2004 – 15-ąjį jubiliejų šventė Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamasGintaro Rinkevičiaus;
2005 – prezidentasValdas Adamkus priėmėLenkijos seimo pirmininkąVlodzimežą Cimoševičių su kuriuo aptarė dvišalius santykius.

Gimimo dienos

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

1831 m. –Jonas Katelė,Lietuvos kunigas, švietėjas,daraktorius,draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimo ir slaptųjųlietuviškųjų vakarų ir lietuvių mokyklų organizatorius (m.1908 m.).
1870 m. –Felicijonas Lelis,Lietuvos visuomenės veikėjas, kunigas (m.1949 m.).
1873 m.:
- Juozas Gudavičius, vargonininkas, choro ir orkestro dirigentas, kompozitorius (m.1939 m.).
- Pranas Markūnas,Lietuvos statybos inžinierius, gelžbetonio konstrukcijų projektavimo ir statybos Lietuvoje vienas pradininkų (m.1964 m.).
1884 m. –Adomas Jasenauskas,Lietuvos kunigas, spaudos darbuotojas (m.1944 m.).
1890 m. –Balys Giedraitis,Lietuvos valstybės ir karinis veikėjas,pulkininkas (m.1941 m.).
1891 m. –Jonas Kirlys,Lietuvos pedagogas, spaudos kolekcininkas (m.1985 m.).
1892 m. –Vladas Lašas,Lietuvos gydytojas fiziologas, alergologas.Alergologijos pradininkas Lietuvoje (m.1966 m.).
1894 m. –Elena Gimbutienė-Karosaitė,Lietuvos agronomė, genetikė (m.1982 m.).
1896 m. –Juozas Barzda-Bradauskas,Lietuvos karinis veikėjas, inžinierius,brigados generolas (m.1953 m.).
1906 m. –Viktoras Bergas,Lietuvos gamtosaugininkas (m.1983 m.).
1907 m. –Petras Armonas, violončelininkas, pedagogas, dirigentas, vargonininkas (m.1997 m.).
1913 m. –Vytautas Aukščiūnas,Lietuvos baleto artistas (m.1999 m.).
1916 m. –Mečislovas Valius,Lietuvos mokslininkas,zoologas (m.1996 m.).
1929 m. –Margarita Gedvilaitė,Lietuvos choro dirigentė ir pedagogė (m.2018 m.).
1932 m. –Vanda Briedienė,ekonomistė,Lietuvos politinė bei visuomenės veikėja.
1934 m. –Andrius Gelčys,Lietuvos irPakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
1940 m. –Rasa Andrašiūnaitė,Lietuvos teatro veikėja, dramaturgė (m.2003 m.).
1942 m. –Eduardas Juchnevičius,Lietuvos grafikas, poetas.
1943 m.:
- Benediktas Juodka, Lietuvosbiochemikas,Vilniaus universiteto (VU) profesorius irrektorius.
- Jurgis Dvarionas,Lietuvos smuikininkas, pedagogas, muzikos kritikas, humanitarinių mokslų daktaras.
- Teresė Birutė Burauskaitė,Lietuvos inžinierė, pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvė ir to režimo tyrėja.
1944 m. –Rimgaudas Silvestras Sinkus, inžinierius mechanikas, Lietuvos fantastikos rašytojas.
1945 m. –Alvydas Vasaitis, pianistas ir dirigentas.
1947 m. –Jurgis Kunčinas, poetas, eseistas, vertėjas (m.2002 m.).
1948 m. –Stasė Eitavičienė-Baltrūnaitė, pedagogė,Lietuvos irBiržų rajono politinė bei visuomenės veikėja.
1950 m.:
- Jonas Dabrila,Lietuvos irKazlų Rūdos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- Kęstutis Kuodis,Lietuvos irPakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
1952 m. –Henrikas Čerapas,Lietuvos tapytojas neoekspresionistas, grupės „Angis“ narys.
1954 m. –Oskaras Jusys, Lietuvosdiplomatas, politinis veikėjas.
1956 m. –Algirdas Žandaras,Lietuvos irKauno rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
1959 m. –Ilona Jukonienė,Lietuvos botanikė, biomedicinos mokslų daktarė, vienintelė profesionali briologė Lietuvoje.
1960 m. –Linas Bieliauskas, gydytojas,Lietuvos irMarijampolės savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
1965 m. –Rolandas Valiūnas,teisininkas,verslo teisės advokatas, advokatų kontoros „LAWIN“ vadovas.
1973 m.:
- Aidas Kėsas,Lietuvos irPlungės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- Gintaras Juodeikis,Lietuvos futbolininkas. Buvęs Lietuvos rinktinės saugas.
1980 m. –Zita Užlytė,Lietuvos pedagogė, politinė veikėja.
1983 m. –Tomas Mikuckis,Lietuvos futbolininkas.
1984 m.:
- Gediminas Navickas,Lietuvos krepšininkas.
- Kęstutis Navickas,Lietuvos badmintonininkas.
1988 m. –Vaida Žūsinaitė, lietuvių lengvaatletė, ilgų nuotolių bėgikė.

Mirtys

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

1593 m. –Simonas Budnas,Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės reformacijos veikėjas,Biblijos kritinės egzegezės pradininkas LDK (g.1530 m.).
1654 m. –Jonušas Kiška,Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas (g.1586 m.).
1733 m. –Liudvikas Atanazas Kersnickis, oratorius, pedagogas, rašytojas, jėzuitas^[1] (g.1678 m.).
1855 m. –Frydrichas Vilhelmas Horchas, pirmasis Klaipėdos spaustuvininkas,lietuvių kalba spausdinęs knygas ir laikraštį „Lietuvininkų prietelis“ (g.1778 m.).
1888 m. –Juzefas Čechavičius,Lietuvos fotografas (g.1818 m.).
1894 m. –Jurgis Aleksandravičius,Lietuvos irLenkijos botanikas, visuomenės veikėjas (g.1819 m.).
1913 m. –Vladislovas Dmachauskas,Lietuvos irLenkijos tapytojas (g.1838 m.).
1965 m. –Kazimieras Simaška,Lietuvos teatro aktorius (g.1914 m.).
1972 m. –Jurgis Vasaitis, gydytojas, medicinos mokslų kandidatas (daktaras), Šiaulių miesto visuomenės veikėjas (g.1922 m.).
1975 m. –Juozas Končius,JAV lietuvių visuomenės veikėjas, teologijos daktaras (g.1891 m.).
1976 m. –Dina Kuncevič, gydytoja rentgenologė, medicinos mokslų daktarė (g.1900 m.).
1985 m. –Irena Trečiokaitė-Žebenkienė, lietuvių dailininkė, pedagogė, visuomenės veikėja (g.1909 m.).
1989 m. –Liudvikas Abraitis,Lietuvos energetikas,informatikas (g.1938 m.).
1990 m. –Kazys Jasinskas,Lietuvos muzikologas, vertėjas (g.1925 m.).
1991 m.:
- Algimantas Petras Kavoliukas, vienas Lietuvos laisvės gynėjų,Sausio 13-osios auka (g.1939 m.).
- Alvydas Kanapinskas, vienas Lietuvos laisvės gynėjų,Sausio 13-osios auka (g.1952 m.).
- Alvydas Matulka, vienas Lietuvos laisvės gynėjų,Sausio 13-osios auka (g.1955 m.).
- Apolinaras Juozas Povilaitis, vienas Lietuvos laisvės gynėjų,Sausio 13-osios auka.^[2] (g.1937 m.).
- Darius Gerbutavičius, vienas išSausio 13-osios įvykių aukų, žuvosausio 13 d. naktį, gindamas Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę (g.1973 m.).
- Ignas Šimulionis, vienas Lietuvos laisvės gynėjų,Sausio 13-osios auka (g.1973 m.).
- Loreta Asanavičiūtė, viena išSausio 13-osios įvykių aukų, žuvosausio 13 d. naktį, gindama Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę (g.1967 m.).
- Rimantas Juknevičius, vienas išSausio 13-osios įvykių aukų, žuvosausio 13 d. naktį, gindamas Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę (g.1966 m.).
- Rolandas Jankauskas, vienas išSausio 13-osios įvykių aukų, žuvosausio 13 d. naktį, gindamas Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę (g.1969 m.).
- Titas Masiulis, vienas išSausio 13-osios įvykių aukų, žuvosausio 13 d. naktį, gindamasLietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę (g.1962 m.).
- Vidas Maciulevičius, vienasLietuvos laisvės gynėjų,Sausio 13-osios auka (g.1966 m.).
- Virginijus Druskis, vienas išSausio 13-osios įvykių aukų, žuvosausio 13 d. naktį, gindamas Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę (g.1969 m.).
- Vytautas Vaitkus, vienas Lietuvos laisvės gynėjų,Sausio 13-osios auka.^[3] (g.1943 m.).
1996 m. –Alfonsas Dargis,Lietuvos tapytojas, grafikas, scenografas, poetas (g.1909 m.).
1998 m. –Antanas Būdvytis,Lietuvos agronomas, biomedicinos mokslų daktaras, politinis bei visuomenės veikėjas.^[4] (g.1928 m.).
2008 m.:
- Giedrius Mackevičius,Lietuvos teatro aktorius, režisierius, dramaturgas, choreografas, pedagogas (g.1945 m.).
- Sergejus Larinas,Lietuvos dainininkas (tenoras) (g.1956 m.).
2010 m. –Pranas Lapė,Lietuvos tapytojas, grafikas (g.1921 m.).
2021 m. –Vytautas Rančelis,lietuvių genetikas (g.1938 m.).
2022 m. –Aldona Marija Urbonavičiūtė-Šatienė,lietuvių pedagogė (g.1945 m.).^[5]

Šią dieną pasaulyje

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Įvykiai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

1559 –Elžbieta I karūnuotaAnglijos karaliene;
1733 –Didžiosios Britanijos parlamento narys Eduardas Ogltorpas (Edward Oglethorpe) su 130 kolonistų atvyko į Čarlstoną dabartinėseJAV kurti čia kolonijos, kuri vėliau karaliaus Jurgio II (George II) garbei pavadintaDžordžija;
1864 – Rusijoje įvestos zemstvos – gubernijų ir apskričių savivaldybės;
1893 – Didžiojoje Britanijoje įkurtaLeiboristų partija, o jos lyderiu tapoKeiras Hardis (Keir Hardie);
1910 – pirmą kartą išNiujorko „Metropoliteno“ operos tiesiogiai per radiją transliuotos dvioperos – „Pagliacci“ ir „Cavalleria Rusticana“;
1915 – galingasžemės drebėjimas supurtė Avecano miestą centrinėjeItalijos dalyje – žuvo 30 tūkst. žmonių;
1935 – per plebiscitą Saro regionas balsavo už priklausymąVokietijai;
1953 – naujienų agentūraTASS paskelbė, kad Sovietų Sąjungoje suimti devyni „gydytojai teroristai“, kurie, klastodami diagnozes bei išrašydami kenksmingus vaistus, siekė Politbiuro narių mirties;
1982 –Vašingtone įPotomako upę nukritus lėktuvui žuvo 77 žmonės;
1989 – Didžiojoje Britanijoje kompiuterių darbą paralyžiavo virusas „Penktadienis 13 diena“;
1993 – dėl pablogėjusios sveikatos išBerlyno kalėjimo paleistas buvęsRytų Vokietijos vadovasErichas Honekeris (Erich Honecker) išskrido lėktuvu pas savo dukterį įČilę;
1998 – aviakompanijos „Ariana Afghan Airlines“ krovininiam lėktuvuiPakistane įsirėžus į kalnus, žuvo visi juo skridę keleiviai – 51 žmogus;
1999 – netikėtai devalvavusi savo nacionalinę valiutąBrazilija sukėlė sumaištį tarptautinėse finansų rinkose;^[6]
2000 – už įsakymą šaudyti į komunistinėsRytų Vokietijos piliečius, mėginusius bėgti įVakarus, buvęs šalies lyderisEgonas Krencas (Egon Krenz) sėdo į kalėjimą;
2000 – vienas iš kompiuterių programinės įrangos milžinėsMicrosoft įkūrėjųBilas Geitsas (Bill Gates) atsisakė kompanijos vadovo posto, patikėdamas jį savo pavaduotojuiStivui Bolmeriui;
2001 – mažiausiai 725 žmonės žuvo per 7,6 balo pagalRichterio skalę stiprumožemės drebėjimą, supurčiusįCentrinę Ameriką;
2004 – Didžiosios Britanijos žudikasHaroldas Šipmenas (Harold Shipman), nuteistas2000 m. už 15 pacientų nužudymą, buvo rastas pasikoręs.

Gimimo dienos

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

1334 m. –Henrikas II,Kastilijos karalius,Leono karalius,Galisijos karalius, valdė nuo1366 m.balandžio 5 d. iki1367 m. balandžio mėn. ir nuo1369 m.kovo 22 d. iki mirties (m.1379 m.).
1655 m. –Bernaras de Monfokonas, prancūzų filologas,archeologas, istorikas. Vienasarcheologijos irpaleografijos pradininkų (m.1741 m.).
1830 m. –Augustas Daugulis, pirmasis profesionaluslatvių grafikas (m.1899 m.).
1858 m. –Oskaras Minkovskis, vokiečių patofiziologas, terapeutas. Matematiko ir fizikoHermano Minkovskio brolis (m.1931 m.).
1876 m. –Janis Akurateris,Latvijos pedagogas,latvių rašytojas neoromantikas (m.1937 m.).
1919 m. –Igoris Sergejevičius Gouzenko, sovietųGRU karininkas,kriptografas SSRS ambasadoje (Otavoje), slaptaraščių šifruotojas, vėliau perėjęs į Vakarų pusę (m.1982 m.).
1927 m. –Sydney Brenner,2002 m.Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[7].
1929 m. –Joe Pass, džiazo gitaristas (m.1994 m.).
1941 m. –Ahmet Necdet Sezer, dešimtasis ir dabartinisTurkijos Respublikos prezidentas. Didžioji Turkijos nacionalinė asamblėja (Türkiye Büyük Millet Meclisi) jį išrinko2000 m.gegužės 16 d. kuomet pasibaigė dešimtmetį šalį valdžiusio Süleyman Demirel kadencija. Sezeras yra sekuliaristas, dėl to kartais kyla nesutarimų su proislamiškų pažiūrų ministru pirmininku Recep Tayyip Erdogan.
1970 m. –Mustafa Sandalas (Musti), turkų pop dainininkas.
1973 m. –Nikolajus Chabibulinas, ledo ritulio žaidėjas žaidžiantisvartininko pozicijojeNHL Edmonton „Oilers“ komandoje.
1977 m. –Orlando Jonathan Blanchard Bloom,britų aktorius, gerai žinomas kaip elfų princo vaidmens atlikėjas trilogijojeŽiedų valdovas.
1982 m. –Giljermas Sebastianas Korija, buvęs profesionalusArgentinos tenisininkas.

Mirtys

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

86 m. pr. m. e. –Gajus Marijus,senovės Romos politikas ir karvedys, per savo karjerą išrinktaskonsulu septynis kartus (g.157 m. pr. m. e.).
888 m. –Karolis III Storasis,884–887 m.Vakarų frankų karalius Karolis II,876–887 m.Rytų frankų karalius,881–887 m.Šventosios Romos imperijos imperatorius (g.839 m.).
1871 m. –Kawakami Gensai, japonų karys, vienas iš keturių didžiųjųHitokiri (pažodžiui: „Žmonių žudikas“), kovojęs prieš vakariečius įsileidžiantį Tokugavos šiogūnatą, norėdamas, kad visi svetimšaliai būtų išvyti (g.1834 m.).
1931 m. –Karlis Baluodis,latvių ekonomistas, filosofijos daktaras (g.1864 m.).
1941 m.:
- Emanuelis Laskeris, Vokietijos šachmatininkas,antrasis pasaulio čempionas (g.1868 m.).
- Džeimsas Džoisas, vienas įtakingiausių XX a.airių rašytojų ir poetų (g.1882 m.).
1988 m. –Čan Šin Kvo,Taivano įkūrėjoČan Kai Ši (Chiang Kai-shek) sūnus ir Taivano prezidentas nuo1978 metų (g.1910 m.).
2002 m. –Gregorijus Fuentesas, sulaukęs 104 metų amžiaus ir įkvėpęs JAV rašytojąErnestą Hemingvėjų (Ernest Hemingway) parašyti romaną „Senis ir jūra“^[8] (g.1897 m.).
2006 m. –Arnoldas Burovas,latvių animacinio kino režisierius, dramaturgas (g.1915 m.).
2024 m. –Stefenas Leibatas, buvęsAustralijos futbolininkas, rungtyniavęsAustralijos rinktinėje (g.1977 m.).^[9]

Šaltiniai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Istorijos dūžiai pagalVLE išlrytas.lt.Archyvuota kopija 2022-01-13 išWayback Machine projekto.

Išnašos

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Vikiteka: Sausio 13 – vaizdinė ir garsinė medžiaga

↑Liudvikas Atanazas Kersnickis Archyvuota kopija 2012-11-08 išWayback Machine projekto..
↑„LIETUVA 1991.01.13 dokumentai, liudijimai, atgarsiai“
↑„LIETUVA 1991.01.13 dokumentai, liudijimai, atgarsiai – Vilnius : Spaudos departamentas, 1991, p. 65.“
↑Antanui BŪDVYČIUI – 80. Lietuvos žemdirbystės institutas Archyvuota kopija 2008-12-27 išWayback Machine projekto.
↑Mirė sportininkė, pedagogė Urbonavičiūtė-Šatienė. lrt.lt. 2022-01-15. Nuoroda tikrinta 2022-01-17.
↑„Brazil hits world markets - Jan. 13, 1999“.money.cnn.com. Nuoroda tikrinta2022-01-13.
↑(angl.)Nobelio medicinos premijos laureatai
↑Gregorijus Fuentesas.
↑„Missing Socceroo spotted on CCTV on day he disappeared“.news.com.au (anglų). 2024-01-15. Nuoroda tikrinta2024-01-15.

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Sausio_13&oldid=7499098"

Paslėpta kategorija:

Webarchive šablono Wayback nuorodos

[8]ページ先頭

©2009-2025 Movatter.jp