Samoa (oficialiaiSamoa Nepriklausomoji Valstybė) – tai valstybėRamiajame vandenyne. Samoa – viena mažiausių pasaulio valstybių, devynių salų grupėPolinezijos centre, netoliNaujosios Zelandijos, kaip irKuko salos – buvusi šios valstybės valda.
Manoma, kadSamoa salos buvo apgyvendintosXVI a. pr. m. e. atvykėlių išMelanezijos (Lapitos kultūra). Salose susidarė savita kultūra, nuolat veikiama aplinkinių salų gyventojų. Remiantis žodine tradicija, pirmajame mūsų eros tūkstantmetyje čia klestėjoTui Manua talasokratija, o XII–XIII a. Samoa salynas pats mokėjo duoklęTongos imperijai. XIII a. pabaigoje salynas atgavo nepriklausomybę valdantMalietoa dinastijai, kuri išsilaikė iki XXI a.
Pirmieji europiečiai regione pasirodė XVIII a.1722 m. Samoa salas pirmasis išvydo olandų keliautojasJakobas Rogevenas.1768 m. salas pasiekė prancūzasLuisas Antuanas de Bugenvilis ir pavadino Jūrininkų salomis. Intensyvesni kontaktai prasidėjoXIX a. vid., kai salose pradėtos steigti pirmosios krikščionių misijos. Vietiniai gyventojai nuolat priešinosi jų žemių užvaldymui. XIX a. pab. dėl salų susikovėJAV,Didžioji Britanija irVokietija.1899 m. sudaryta konvencija, pagal kurią rytinė salyno dalis atiteko JAV (Amerikos Samoa), o vakarinė – Vokietijai (Vokietijos Samoa). Britanija iš kovos dėl salų pasitraukė.1914 m. Britanijos įsakymu Naujoji Zelandija užėmė Vokietijos Samoą. Po I pasaulinio karo Tautų Lyga suteikė Naujajai Zelandijai globos teisę įVakarų Samoa.
Samoa laikoma politiškai ir ekonomiškai stabilia valstybe, kurios vyriausybė remia užsienio kapitalo pritraukimą, o ofšorinis verslas yra didžiausias užsienio valiutos pritraukimo į valstybę šaltinis.
Samoa yra į vakarus nuodatos keitimosi linijos ir į pietus nuoekvatoriaus. Visas šalies plotas užima 2934 km². Ji yra sudaryta iš dviejų pagrindinių salų –Upolu irSavajo – bei 8 mažesnių salų. Upolu saloje gyvena 3/4 visų Samoa gyventojų bei yra šalies sostinėApija. Savajo ir Upolu pakrantėmis driekiasi siauros lygumos, krantus juosiakoralų rifai, o centre kyla ugnikalnių suformuotikalnai, apaugę atogrąžų miškais. Aukščiausia vieta –Silisilio kalnas (1858 m, Savajo s.). Salas skiriaApolimos sąsiauris, kuriame yra 3 mažos salelės. Dar 4 salelės yra prie rytinio Upolu salos galo ir viena prie pietinio kranto.
Klimatas pusiaujinis, musoninis. Vidutinė metinė oro temperatūra 26,5°C. Per metus iškrenta virš 3000 mm kritulių, daugiausia – lapkričio-balandžio laikotarpiu. Dažniuraganai.
Yra ~600 augalų rūšių, iš kurių bent ketvirtadalis – endeminės.
Samoa skirstoma į 11 politinių rajonų (sm.itūmālō). Šie regionai susiformavo dar prieš europiečių kolonizaciją. Kiekvienas rajonas turi savo atskirą konstitucinę valdžią.
1960 m. buvo priimta šalieskonstitucija, kuri įsigaliojo1962 m., kai Samoa atgavo nepriklausomybę nuo Naujosios Zelandijos. Konstitucija paremta parlamentine demokratija, paimta pavyzdžiu nuoDidžiosios Britanijos.
Samoa būdinga tradicinė ekonomika, daugiausia besirementi žemės ūkiu. Taip pat yra kabelių gamyba užsiimanti įmonė „Yazaki Corporation“, maisto, baldų gamybos įmonės, apie ketvirtadalis pajamų ateina išturizmo.
Daugumą Samoa gyventojų sudaro vietiniaisamojiečiai (92,6%). Dar 7% sudaro taip vadinami euroneziečiai (maišyta rasė, susidariusi susimaišius europiečiams ir viet. gyventojams), 0,4% –europiečiai.
3/4 šalies gyventojų gyvena Upolu saloje, ypač sostinėje Apijoje. Dauguma gyvenviečių yra salų pakrantėse.
Samoa ir anglų yra valstybinės ir plačiai vartojamos šalies kalbos.
Beveik visi Samoa gyventojai yra oficialiaikrikščionys, tačiau nei viena iš krikščioniškų bažnyčių nesudaro ryškios daugumos:kongregacionalistai – 35,5%,katalikai – 19,6%,metodistai – 15%,mormonai – 12,7%,sekmininkai – 10,6%,Septintosios dienos adventistai – 3,5%. 1,3% samojiečių išpažįsta protėvių tikėjimą, nors iš tiesų daugelį tradicinių praktikų tebeatlieka ir Samoa krikščionys. Šalyje yra viena iš 7 pasaulyjebahajų šventyklų.
Samoa yra išsaugojusi savitą kultūrą, kuri iki šių dienų pasireiškia kasdieniame samojiečių gyvenime, švenčių metu, politikoje ir kt.Polinezijoje Samoa kultūra ilgai buvo laikoma pavyzdžiu, civilizacijos etalonu kitoms šalims, tokioms kaipTonga,Volisas ir Futuna,Tuvalu,Tokelau. Daug kur išlikusi sudėtinga hierarchinė sistema, vadinamafa’amatai. Išlikęs’avaritualas, rengiamas ypatingų įvykių proga. Samojiečiai turi turtingąmitologiją, kuri šiais laikais susipina su krikščionybe. Ritualiniaišokiai, sudėtingostatuiruotės yra svarbi kultūros dalis.
Tradicinei architektūrai būdingi kupolo formosfale, kurių statybai naudojamoskokospalmės. Tarp tradicinių amatų svarbią vietą užimaie toga (ʻie tōga), ypač plonas pintasdemblys, gaminamas išpandano pluošto ir turintis svarbią kultūrinę vertę. Šių demblių pynimo tradicijaUNESCO 2019 m. buvo paskelbta kaipnematerialusis pasaulio paveldas.[3]
.svg)
