Salonikai, taip patTesalonikai, Tesalonikė[1] – miestas pietinėjeGraikijos Makedonijoje, prieEgėjo jūros;Salonikų nomo centras. Svarbus jūrų uostas, pro kurį keliauja daug prekių išBalkanų pusiasalio. Yra tarptautinis oro uostas. Didelis ekonomikos centras: išvystyta naftos, metalo, mašinų, tekstilės, maisto pramonė. Kasmet vyksta tarptautinės parodos ir mugės. Yra universitetas, archeologijos muziejus.
Svarbus religinis centras su daugybe išlikusių bizantinių bažnyčių. Išlikusi romėnų triumfo arka Galerėja (apie300 metus),Šv. Demetrijaus bazilika (V a.), Šv. Sofijos kupolinė bazilija (V–VIII a.).
Miestą apie 315 m. pr. m. e. įkūrėMakedonijos karaliusKasandras greta senovės miestoTermos ir 26 vietinių kaimų[2]. Jis pavadino miestą savo žmonosTesalonikės,Aleksandro Didžiojo netikros sesers vardu. Tesalija, kur yra Salonikai, buvo autonominė Makedonijos karalystės dalis. Po karalystės žlugimo168 m. pr. m. e., Salonikai tapoRomos respublikos miestu. Miestas išaugo į svarbų prekybos centrąVia Egnatia kelyje, kuris palengvino Azijos ir Europos prekybą. Salonikai tapo vienos iš keturių romėnų Makedonijos sričių sostine.
Kai379 m. Ilyrijos prefektūra buvo padalinta tarp Rytų ir Vakarų Romos imperijų, Salonikai tapo Rytų imperijos Ilyrijos prefektūros sostine. Ekonominis klestėjimas tęsėsi visą XII a., kai Bizantijos imperatoriaiKomninai išplėtė savo valdžią toli į šiaurę.Bizantijos laikais tai buvo antrasis pagal svarbą miestas poKonstantinopolio.1204 m. poKetvirtojo kryžiaus žygio, kai buvo užimtas Konstantinopolis, Bizantija prarado Salonikus. Salonikai ir aplinkinės teritorijos tapo Salonikų karalyste, didžiausiu feoduLotynų imperijoje. Miestą taip pat valdėEpyro despotatas1224–1246 m., oAntroji Bulgarijos imperija gaudavo iš Salonikų duoklę kaip iš vasalinės teritorijos1230 and1246 m. Tik 1246 m. Bizantija atgavo Salonikus.1342–1350 m. Salonikus valdė antiaristokratiškai nusiteikę zelotai.1423 m. miestas buvo parduotasVenecijos respublikai, kuri valdė jį iki1430 m.kovo 29 d., kai jį užėmė osmanų sultonasMuradas II.
Valdant osmanams mieste daugėjožydų irmusulmonų.1478 m. Selânik (سلانیك) (taip Salonikai buvo vadinami Osmanų imperijoje) 4320 musulmonų, 6094 graikų stačiatikiai, keletą katalikų ir nė vieno žydo. Apie1500 m. mieste buvo 7986 graikų stačiatikiai, 8575 musulmonai ir 3770 žydai, o 1519 m. žydų buvo jau 15715 ir jie sudarė 54 % Salonikų gyventojų. Sefardo žydų, išvarytų išIspanijos, kvietimas į Salonikus buvo osmanų demografinė strategija, kad mieste sumažėtų graikų įtaka. Salonikai du šimtmečius buvo didžiausiu žydų miestu ir dažnai vadintas „Izraelio motina“.
Po1870 m. dėl ekonominio augimo gyventojų skaičius padidėjo 70 % ir pasiekė 135 tūkst.1917 m.
1912 m.spalio 26 d. perPirmąjį Balkanų karą turkų garnizonas be kovos atidavė Salonikus graikų armijai. PerPirmąjį Pasaulinį karą Sąjungininkų didelės pajėgos išsilaipino Salonikuose, kad atidarytų Makedonijos arba Salonikų frontą prieš provokiškąBulgariją.
Trečiasis Reichas Salonikus užėmė1941 m.balandžio 22 d. ir išlaikė iki1944 m.spalio 30 d. Miestas nukentėjo nuo Sąjungininkų bombardavimo. 1943 m. 50 tūkst. Salonikų žydų buvo nusiųsti į dujų kameras[3]. 11 tūkt. žydų atsidūrė užsienio darbo stovyklose, kur dauguma iš jų žuvo[3].
Po karo Salonikai buvo atstatyti, o kitus trisdešimt metų infrastruktūra ir pramonė buvo toliau plėtojama.1978 m.birželio 20 d. miestą sukrėtė 6,5 balo pagal Richterio skalęžemės drebėjimas. Nukentėjo daug pastatų ir senovės paminklų, 40 žmonių žuvo, kai Hippodromio rajone sugriuvo daugiaaukštis.
Salonikai yra didelis uostas, pramonės ir verslo centras. Pagrindinės pramonės šakos yra nafta, plienas, tekstilė, mašinos, cementas. Būdami laisvu uostu, Salonikai yra vartai į Balkanų gilumą. Tai taip pat transportavimo centras visai pietryčių Europai. Dauguma miesto gyventojų dirba mažose ir vidutinėse firmose, aptarnavimo ir viešuosiuose sektoriuose.
Pastaraisiais metais mieste vyksta desindustrizacija ir poslinkis į paslaugų ekonomiką. Daugybė fabrikų užsidarė ar buvo perkelti į sritis, kur pigesnė darbo jėga ir silpnesnis reguliavimas. Tarp didžiausių įmonių, uždariusių gamyklas yraGoodyear[4],AVEZ (pirma jų gamykla Šiaurės Graikijoje pastatyta1926 m.)[5], ir VIAMIL (ΒΙΑΜΥΛ).
