Sadhus (skr.साधु =IAST:sādhu – 'geras, šventas') arbasanjasinas – Indijos kultūroje –asketas, klaidžiojantisvienuolis. Tai ketvirtoji gyvenimo stadija (ašrama) indų tradicijoje, vadinamasanjasa. Sadhaus tikslas – išsivadavimo (mokšos) pasiekimas meditacijos irBrahmano kontempliacijos būdu. Dažnai sadhūs tapatinami sujogais, tačiau ne visi jogai yra sadhūs. Moterys, praktikuojančios atsiskyrėlišką gyvenimą, vadinamossadhvi (skr.साध्वी =IAST:sādhvī).
Sadhūs atsisako materialaus gyvenimo, turtų, palieka šeimą ir namus; jie gyvena iš išmaldos, būna prie šventyklų, olose, miškuose, atsideda maldai, meditacijai. Aplinkinių sadhu yra gerbiami, šelpiami. Sadhaus praktika yra sutinkama visose 3 pagrindinėsehinduizmo atšakose –vaišnavizme,šaivizme iršaktizme (pastarųjų sadhų nėra daug). Jų praktikos gan skirtingos: daug šaivų sadhų priklauso nuogiesiems sadhums, kurie vaikšto išsitepę kremavimo pelenais ir rūkokanapes (bhag). Vaišnavų sadhūs paprastai rengiasi oranžiniais rūbais. Atsiskyrėliai skirstosi į daug bendruomenių, pagal savo praktikas. Dažnose bendruomenėse sadhumi tampama tik po guru atliktosiniciacijos. Ją sudaro savolaidotuvių imitacija – žmogus netgi oficialiai paskelbiamas mirusiu.
Kumbha melos šventės metu šimtai tūkstančių sadhų iš visos Indijos susirenka į ritualinį maudymąsiGangos upėje.