Europietiškas salos vardas yra klaidingos interpretacijos pavyzdys. Jis kilęs išmandž.sahaliyan ula angga hada 'Amūro žiočių pabaiga'. Amūro žiotys yra prie pat Sachalino šiaurės vakarinio kranto. Žodissahaliyan mandžiūrų kalboje reiškia 'juodas', o Amūro upę mandžiūrai vadinasahaliyan ula 'juodoji upė'. Ainai salą vadinaain.Karafuto, 樺太 arbaKrafto.
Salos vietiniai gyventojai yraainai, gyvenę jos pietuose, bei vidurinėje dalyje gyvenantysorokiai, šiaurinėje –nivchiai.XVII a. kraštą atrado europiečiai (1640 m. čia išsilaipinoRusijoskazokai). 1855 m. sudaryta Šimodos sutartimi Japonija irRusijos imperija Sachalino salą padalijo į dvi dalis: šiaurinė atiteko Rusijai, pietinė – Japonijai. Pagal1875 m. Rusijos imperijos ir Japonijos sutartį Sachalinas pripažintas Rusijos valda. Iki1906 m.katorgos irtremties vieta. Pagal1905 m.Portsmuto taiką Pietų Sachalinas atitekoJaponijai.1945 m. pagalJaltos irPotsdamo konferencijų nutarimus atiduotasTSRS. Po to saloje gyvenę japonai persikėlė į Japoniją.
PagalKepeno klimato klasifikaciją, nacionalinio parko klimatas priskiriamas DFb kategorijai – dominuoja šiltų vasarų vidutinių platumų klimatas. Salos pietuose klimatas drėgnas žemyninis, vidurio ir šiaurinėje dalyje –subarktinis klimatas. Dėl salą supančių jūrų vasaros kur kas vėsesnės, dažnai apsiniaukę, ūkanotos, mažai saulėtų dienų, nei kitose panašioseAzijos žemyno platumuse, pavyzdžiui,Irkutske (Rusija) irCharbine (Kinija).Žiemos saloje žymiaisniegingesnės, tik keliais laipsniais šiltesnės, nei minėtose ir kitose panašių platumų žemyno vietovėse.Sausio vidutinėtemperatūra nuo -6 iki -25 °C,rugpjūčio 11–22 °C. Kritulių šiaurėje >400 mm, kalnuose iki 1200 mm per metus.
.PNG)
