Nuo pat įkūrimoSS buvo pagrindinė smogiamoji jėga, kovojanti su, anot pačių nacių,tautos irrasės priešais.SS pasižymėjo tuo, kad visi jos nariai buvo griežtai atrenkami pagal rasinius irideologinius požymius.
Alaus rūsio pučo metu (1923 m.lapkričio 8 d.) sužavėtas savo asmens sargybinių atsidavimu (demonstracijos metu policijai atidengus ugnį į koloną, Hitlerį nuo kulkų uždengė Ulrichas Grafas, kuris vėliau pasveiko) Hitleris įsakė sukurti specialųjį asmens sargybinių dalinį. Jo sukūrimas buvo patikėtas asmeniniam Hitlerio vairuotojui Julijui Šrekui (Julius Schreck), kuris tapo pirmuoju SS vadu. Pavadinimą „Apsaugos rinktinė“ pasiūlė Hermanas Geringas (Hermann Göring), taip tapdamas organizacijos „krikštatėviu“.
Pirmosiomis dienomis kandidatai į SS turėjo įrodyti, kad jų protėviai nuo 1750-ųjų buvovokiečiai ir tarp jų protėvių nebuvožydų. Įrodymas buvo itin sudėtingas ir šis reikalavimas vėliau buvo atšauktas. Antrojo pasaulinio karo metu rasiniai reikalavimai buvo sumažinti. Waffen-SS tarnavo vokiečiai, belgai, danai, suomiai, prancūzai, norvegai, švedai, olandai, ukrainiečiai, albanai, arabai, turkai ir t.t.
Julijus Šrekas (Julius Schreck) sukūrė pradinius SS nuostatus, kurie aiškiai apibrėžė naujojo elitinio dalinio statusą. Nuostatuose buvo nurodyta, kad SS turėjo sudaryti 10 vyrų ir karininkas. Tokios grupės turėjo veikti kiekviename Vokietijos mieste.Ypatingas dėmesys buvo skirtas Berlynui – šiame mieste veikusios SS rinktinės dydis turėjo būti dvigubai didesnis (20 vyrų ir 2 karininkai).
Buvo parengti labai griežti atrankos į SS kriterijai: kandidatai turėjo būti nuo 25 iki 35 metų amžiaus, neteisti, negeriantys ir stiprūs fiziškai. Ypatingai buvo akcentuojamas lojalumas ir ištikimybė asmeniškaiAdolfui Hitleriui.
Waffen-SS – SS kariuomenė, suformuota kaip SS dalis ir skirta kautis fronte.
SD (Sicherheitsdienst) – Valstybės saugumo tarnyba
.svg)