Liudvikas II Vokietis (843−876 m.) gavo šią karalystę trims broliams padalinus Frankų imperiją. Po Vidurio Frankų karalystės suirimo855 m., konkuruodamas su Vakarų Frankų imperija, jis siekė įgyti kai kurias sritis rytuose, kas jam pavyko870 m., užimant dalį šiaurinės Lotaringijos.875 m. jam nepavyko taptiRomos imperatorium ir šis postas atiteko jo konkurentui ir broliuiKaroliui Plikagalviui iš Vakarų Frankų karalystės.
Dar 865 m. Liudvikas karalystę padalino į keturias kunigaikštystes, atiduodamas jas trims savo sūnums:Karlomanas gavo Bavariją,Liudvikas III Jaunesnysis – Saksoniją ir Frankoniją, oKarolis III Storasis –Alemaniją. 876 m. mirus Liudvikui Vokiečiui, jo darbus tęsė įpėdinisLiudvikas III Jaunesnysis (valdęs Saksoniją ir Frankoniją), kuris sėkmingai pasipriešino Karolio invazijai, o po šio mirties 877 m. pradėjo kovas su Karolio Plikagalvio įpėdiniais. Pasinaudojęs Vakarų Frankų nusilpimu, jis gavo broliui Karlomanui Italijos karūną, o 880 m. pasiėmė visą šiaurinę Lotaringiją. Taip siena tarp Rytų ir Vakarų Frankų nusistovėjo iki XV a.
Po Liudviko III mirties 881 m. visą Rytų Frankų karalystę paveldėjo brolis Karolis Storasis, kuris884 m. pasinaudojęs Vakarų Frankų Karlomano mirtimi užėmė Vakarų Frankų sostą ir užsidėjo imperatoriaus karūną, taip paskutinį kartą politiškai suvienydamas imperiją. Nuo tolesnio vienijimo jį sustabdė senyvas amžius, todėl po jo mirties Vakarų Frankų karalystėje įsigalėjo vietiniai valdovai (Robertinai).
Po Karolio III mirties 887 m. Rytų Frankų sostą paveldėjo neteisėtas Karlomano sūnusArnulfas Karintietis. Jis sėkmingai kovojo suvikingais irslavais, o 896 m. užėmė imperatoriaus sostą. 899 m. miręs, Rytų Frankų soste jis paliko mažametį sūnų –Liudviką Vaiką. Jam valdant, karaliai prarado įtaką Italijoje, o karalystėje intensyvėjo feodaliniai nesutarimai tarp įtakingiausių giminių:Babenbergų,Konradinų,Liudolfingų ir kitų. Be to, rytuose nuolat grėsė vikingų, slavų,madjarų grėsmė.
Po Liudviko Vaiko mirties 911 m. nebeliko vyriškos lyties įpėdinio. Todėl atskirų karalystės kunigaikštysčių kunigaikščiai susirinko ir tarpusavyje išsirinko naują karalių. Tai buvo Karolingų dinastijos pabaiga. Nauju valdovu tapo Frankonijos kunigaikštisKonradas I. Po jo mirties karaliumi išrinktasHenrikas I Paukštininkas iš Saksonijos, kuris sustiprino karalystės valdžią. Jo sūnusOtonas Didysis tapo vėlesniu karaliumi, o 962 m. po ilgo laiko titulavosi imperatoriumi. Po šios datos Rytų Frankų karalystė yra vadinamaŠventąja Romos imperija.
