Ryžis (Oryza) –miglinių (Poaceae) šeimos augalų gentis.[1] Auginami atogrąžų ir paatogrąžių, rečiau vidutinio šilto klimato zonų pietinėse srityse.[2] Auga vandens telkinių pakraščiuose ir pakrantėse, šlapynėse, rečiau vidutiniškai drėgname dirvožemyje.[3] Tai vienintelis kultūrinis augalas, auginamas vandeniu užlietame lauke.
Ryžiai kilę iš PietryčiųAzijos, kur jie buvo auginami dar priešistoriniais laikais. Pirmosios domestikuotos formos Kinijoje,Jangdzės upės baseine atsiranda apie 7000 tūkst. metų pr. m. e.[4][5][6]Kinijoje,Indokinijoje,Indonezijoje nuo seno yra svarbiausias maistinis augalas. Keletą amžių Europoje ryžiai buvo laikomi prabanga ir vartojami daugiausiaivaistams. PietųEuropoje jie pradėti auginti tikviduramžiais.
Nepoliruoti ryžiai vadinami natūraliais. Šie ryžiai ypač vertingi savo baltymų, angliavandenių, ląstelienos, vitaminų (ypač B grupės) bei mineralinių medžiagų sudėtimi.
Ryžis (Oryza) priklausoBOP kladai priklausančiaimiglinių (Poaceae) šeimai. SeserinėsOryzoideae pošeimio grupės yrabambukiniai (Bambusoideae), irPooideae. Ryžis (Oryza) yra viena iš vienuolikos tribosOryzeae genčių.Oryzeae irPhyllorachideae tribos priklauso vienai seserinei grupei.Sėjamasis ryžis (O. sativa) irafrikinis ryžis (O. glaberrima) yra valgomieji ryžiai tarp maždaug 300 genties rūšių ir porūšių.[7]
Žodisrỹžis (dar užrašytas kaiprỹžius, rỹžas, rýsas) yraskolinys išlenk.ryż irvok.Reis (tiksliau, R. Prūsijos tarmiųrîs). Į vokiečių kalbą pateko išit.riso, sen.pranc.rîs ← viduramžiųgr.ῥύζι, ῥίζι ←lot.oryza, oriza irsen. gr.ὄρυζα, ὄρυζον. Į graikų kalbą žodis pateko iš Rytų, greičiausiai kadaise graikų valdytosBaktrijos (plg.pušt. =wrižē, t. p.chotanųrrīysu,jagnobiųrīžona,sogdųryzʾkh,zazųriz ir kt.) ←skr.व्रीहि =IAST:vrīhi-. Indiško žodžio kilmė neaiški, iškelta įvairių hipotezių:
