Demontuota paminklo carui Aleksandrui III dalis Maskvoje, 1918 m.
1917 m.lapkričio 7 d.Petrograde surengėSpalio revoliuciją.Rusijos laikinoji vyriausybė buvo areštuota.lapkričio 8 d.II Visos Rusijos Tarybų suvažiavimas sudarė pirmąją RTFSR liaudies komisarų tarybą (vyriausybę). 1917 m. lapkritį bolševikai teisiškai panaikino luomus. RTFSR, suCentrinių valstybių sąjunga 1918 m.kovo 3 d. sudariusiBresto taiką, ėmė kurtisocialistinės ekonomikos pagrindus. 1918 m. kovą sostinė buvo perkelta įMaskvą. 1918 m. pavasarį prasidėjo RTFSR tautų valstybingumo juridinis įforminimas; tai darė RTFSR specialusis organas − Tautybių liaudies komisariatas.Leninas parengė šalies socialistinio pertvarkymo būdus ir metodus. Balandžio 12 d. bolševikai išleido dekretą dėl Respublikos paminklų, pagal kurį buvo paniekinti ir demontuoti paminklai Rusijos monarchams ir nacionaliniams didvyriams[1]. Vietoj jų buvo atidengti paminklai pasaulio revoliucionieriams, komunizmo teoretikams ir kai kuriems rašytojams (pvz.T. Ševčenkai). 1918 m.gegužės 29 d. buvo paskelbta visuotinėmobilizacija įRaudonąją armiją. 1918 m.liepos 10 d. Tarybų V suvažiavimas priėmė pirmąją RTFSR konstituciją. Ja buvo baigiamas tarybinės valstybinės ir visuomeninės santvarkos įtvirtinimo pirmasis laikotarpis. 1919 m. pirmasis bolševikų valdžią pripažinoAfganistanas. 1920 m. Sovietų Rusija užmezgė diplomatinius santykius su Lietuva, Latvija ir Estija.
PoI Pasaulinio karo RTFSR liaudies ūkis buvo sugriautas. Daugelis įmonių neveikė dėl žaliavų ir kuro stokos. Geležinkelio transportas buvo dezorganizuotas ir iš dalies sugriautas.1921 m. pramonės produkcijos pagaminta 4,6 karto mažiau negu1913 m., žemės ūkio − apie 2 kartus. Dėl 1921 m. nederliaus šalyje kilo badas.
Rusijos TFSR teritorija 1922–1924 m.
IkiTSRS susikūrimo RTFSR vyriausybė faktiškai buvo bendra visų tarybinių respublikų vyriausybė, atstovavo joms užsienyje.1922 m.gruodžio 30 d. Rusijos TFSR, Ukrainos TSR, Baltarusijos TSR ir Užkaukazės TFSR atstovaiMaskvos Didžiajame teatre pasirašė SSRS įkūrimo sutartį.1925 m. į RTFSR sudėtį įėjo (be gubernijų) 9 autonominės respublikos ir 15 autonominių sričių. 1925 m. Rusijos Tarybų XII suvažiavime buvo priimta nauja RTFSR konstitucija, suderinta su 1924 m. TSRS konstitucija. RTFSR perdavė TSRS aukščiausiųjų organų kompetencijai užsienio reikalų, geležinkelio transporto ir ryšių, karo reikalų, užsienio prekybos tvarkymą, pinigų ir kredito sistemos funkcijas.
1925−1927 m. RTFSR liaudies ūkis pasiekė prieškarinį lygį. Per1929−1932 metus pradėjo veikti apie 1100 didelių pramoninių įmonių. Iki1930 m. pabaigos buvo likviduotas nedarbas. 1929 m. prasidėjo masinėkolektyvizacija. Per1933−1937 metus buvo užbaigta visų liaudies ūkio šakų techninė rekonstrukcija, pradėjo veikti 2900 naujų didelių pramonės įmonių. Buvo plečiamas ir stiprinamas RTFSR nacionalinis valstybingumas. 1924−1929 m. vietoj gubernijų, sričių ir apskričių buvo sudaryta sritys, kraštai ir rajonai.1931 m. pradžioje RTFSR buvo 14 kraštų ir sričių, 11 autonominių respublikų, 14 autonominių sričių, 2085 rajonai.
Iki1950 m. pabaigos buvo atkurta karo sugriauta RTFSR pramonė; jos lygis 75 % viršijo prieškarinį. Buvo pastatyta ir atstatyta 3700 didelių pramonės įmonių. Pirmiausia buvo atstatoma 15 seniausių rusų miestų.1951−1955 m. pradėjo veikti apie 1900 naujų didelių pramonės įmonių.1954 m., pažymintUkrainos susijungimo su Rusija 300 metines, Rusijos TFSRUkrainos TSR perdavėKrymą.
RTFSR buvo suskirstyta į 16 autonominių respublikų, 5 autonomines sritis, 6 kraštus, 49 sritis, 10 autonominių apygardų, 1813 rajonų; RTFSR buvo 1007 miestai ir 2066 miesto tipo gyvenvietės.
Lygumos užėmė apie 70 % RTFSR ploto. Didžiausios jųRytų Europos lygumos dalis ir nuo jos Uralo kalnų atskirta žema pelkėtaVakarų Sibiro lyguma. Lenos vidurupio baseine −Jakutijos Vidurio lyguma, azijinės dalies šiaurėje − Šiaurės Sibiro, Janos−Indigirkos, Kolymos žemumos. Tarp Jenisejaus ir Lenos −Vidurio Sibiro plokščiakalnis, kurio dažniausias aukštis 200–700 m. Kalnų daugiausia RTFSR pietuose: europinės dalies − DidžiojoKaukazo šiauriniai šlaitai (pasienyjeElbruso kalnas, 5642 m), azijinės dalies (iš vakarų į rytus) −Altajus (Beluchos kalnas, 4506 m), Vakarų ir RytųSajanai (iki 3491 m aukščio), Pabaikalės kalnai (iki 2840 m),Stano kalnynas (iki 3000 m). Šiaurės rytų Sibire yraVerchojansko kalnagūbris,Čerskio kalnagūbris (Pergalės kalnas, 3147 m),Kolymos kalnynas; Tolimuosiuose Rytuose − vidutinio aukščio Čiukčių ir Koriakų kalnynai, Džugdžūro, Burėjos, Sichote Alinio kalnai; išilgai Ramiojo vandenyno pakrantės − Kamčiatkos pusiasalio kalnai (Kliučių vulkanas, 4750 m).
1991 m. SSRS pašto ženklas su RTFSR tarybų rūmaisRugpjūčio pučo metu
Aukščiausias RTFSR valstybinės valdžios organas buvo RTFSR Aukščiausioji Taryba, 1 rūmų, susidėjusių iš 975 deputatų, rinktų 5 metams rinkimų apygardose su lygiu gyventojų skaičiumi. Tarp Aukščiausiosios Tarybos sesijų aukščiausią valdžią vykdė RTFSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas. Aukščiausioji Taryba leido įstatymus, sudarinėjo RTFSR vyriausybę − RTFSR Ministrų Tarybą. Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas šaukdavo Aukščiausiosios Tarybos sesijas, aiškindavo RTFSR įstatymus, ratifikuodavo ir denonsuodavo sutartis su kitomis valstybėmis, teikdavo malonę piliečiams, nuteistiems RTFSR teismo organų, rūpindavosi, kad RTFSR Ministrų Tarybos, autonominių respublikų ministrų tarybų sprendimai ir potvarkiai atitiktų įstatymus. RTFSR Ministrų Taryba buvo aukščiausias vykdomasis ir tvarkomasis RTFSR valstybinės valdžios organas, atsakingas ir atskaitingas RTFSR Aukščiausiajai Tarybai, sprendęs visus RTFSR kompetencijos valstybės valdymo klausimus. Vietos valdžios organai buvo kraštų, sričių, autonominių sričių, autonominių apygardų, rajonų, miestų, miesto tipo gyvenviečių, kaimų liaudies deputatų tarybos, rinktos atitinkamų administracinių teritorinių vienetų gyventojų 2,5 metų. Teismų sistemą sudarė RTFSR Aukščiausiasis Teismas, rintas RTFSR Aukščiausiosios Tarybos 5 metams (susidėjęs iš 2 teisminių kolegijų, plenumo ir prezidiumo), autonominių respublikų aukščiausieji teismai, kraštų, sričių, autonominių sričių, miestų teismai, autonominių apygardų teismai, rajonų ir miestų rajonų liaudies teismai. RTFSR, jos autonominių respublikų, kraštų, sričių, autonominių sričių prokurorus 5 metams skirdavo TSRS generalinis prokuroras.
.svg)
%2c_Emblem_of_the_Russian_Federation_(1991%25E2%2580%25931992).svg)
.svg)
.svg)
.svg)