Vakarinė šalies dalis, esantiEuropos žemyne, yra daug tankiau apgyvendinta nei rytinė – maždaug 77 %populiacijos gyvena vakarų Rusijoje. Šalis apima apie aštuntadalį apgyvendintos žemės ploto ir turėdama 144 mln. gyventojų užima 9 vietąpagal gyventojų skaičių pasaulyje, ir yra viena iš rečiausiai apgyvendintų pasaulio šalių. Rusijos sostinėMaskva yra vienas didžiausių pasaulio miestų. Taip pat labai svarbus šalies miestas yraSankt Peterburgas, kuris nuo 1712 m. iki 1918 m. buvo šalies sostinė. Kiti svarbūs šalies centrai irmilijoniniai miestai yraNovosibirskas Sibire,Jekaterinburgas Urale,Žemutinis Naugardas prieVolgos.
Šiandieninė Rusija išaugo išMaskvos Didžiosios Kunigaikštystės, dalinės rytų slavųKijevo Rusios kunigaikštystės, vėliauRusijos Carystės irRusijos Imperijos. Augdama šalis apėmė ir daugelio kitų tautų gyvenamas teritorijas ir dabar yra daugiatautė valstybė, nors etniniairusai sudaro apie 80 % šalies gyventojų. Administraciškai Rusija suskirstyta į 9 federalinių apygardų ir 85 federacinių subjektų.
Rusia pirmą kartą paminėtafrankų Bertino metraštyje aprašant rusų dalyvavime Bizantijos pasiuntinybėje pas frankų karalių Liudviką I 839 m. Rytų slavų genčių politiniam vienijimuisi buvo svarbuskelias iš variagų (vikingų) pas graikus – prekybos kelias, jungiantis Šiaurės Europą su Bizantija ir per ją – su Rytų šalimis. 862 m. Slavai pakvietė vikingus broliusRiuriką (Riurikaičių dinastijos pradininkas), Sineusą ir Truvorą valdyti savo žemėse.Rytų slavų valstybės susikūrusios IX a. pabaigoje sostinė buvoNaugardas. 882 m. Riuriko giminaitisOlegas užėmė Kijevą ir perkėlė sostinę į šį miestą. Rusia išsiplėtė apimdama visas rytųslavų ir didelę dalįbaltų žemių (Galinda driekėsi nuoSmolensko iki Maskvos). 988 m. kunigaikštisVladimiras Sviatoslavičius sudarė santuoką su Bizantijos imperatoriausBazilijaus II seserimi Ona ir priėmė krikščionybę, kurią padarė valstybine religija. Jo sūnaus,Jaroslavo Išmintingojo, valdymo metais buvo sudarytas pirmasis rusų teisynas, pastatyti vienuolynai, bažnyčios Kijeve, Naugarde,Polocke ir kituose miestuose, pirmoji šalyje mokykla Naugarde. Kunigaikštis palaikė gerus ryšius su Švedijos, Bizantijos irŠventosios Romos imperijos valdovais. Po kunigaiksčioMstislavo Didžiojo mirties 1132 m. valstybė sukilo į 13 kunigaikštysčių.
Kunigaikštysčių skaičius nuolat augo, tačiau XI a. vid. atsiradęs pirminis padalinimas į žemes išliko. Nepaisant susiskaldymo žemių viduje, taip vadinamosios „dalinės kunigaikštystės“ išlaikė bendrą tapatumą ir neretai kartu stodavo prieš bendrą priešą iš kitos žemės. 1237 m.mongolų chanoBatijaus vadovaujama kariuomenė įsiveržė į rusų kunigaikštystes. Mongolai nusiaubėRiazanės,Vladimiro-Suzdalės,Černigovo kunigaikštystes. Naugardas ir Pskovas, o vėliau ir kiti miestai, buvo priversti mokėti duoklę. XIII a. Naugardo večės pašauktas kunigaikštisAleksandras Neviškis įveikė švedusNevos mūšyje irLivonijos ordino riteriusLedo mūšyje.
XIII a. pabaigoje išaugoMaskvos Didžiosios Kunigaikštystės reikšmė. 1299 m. stačiatikių metropolitas Maksimas persikėlė iš mongolų nusiaubto Kijevo įVladimirą, o jau 1325 m. sekantis metropolitas persikėlė į Maskvą. 1380 m. Maskvos ir Vladimiro kunigaikštysčių kariuomenė sutriuškino chanoMamajaus kariuomenęKulikovo mūšyje, nors mongolų jungas tęsėsi iki 1480 m. 1387 m. rusai savo žemę pirmą kartą pavadino nebe „Rusia“, o graikišku pavadinimu Рωсїѧ (Rosija).
Maskvos kunigaikštisIvanas IV Rūstusis (1533–1584) tapo pirmuoju Rusijos caru, o šalis prisijungėKazanės irAstrachanės chanatus bei retai gyvenamąSibirą. Jo valdymo metais buvo įtvirtinta luominė monarchija ir priimtas naujas teisynas, tačiau caro vykdytos represijos, Krymo totorių puolimai, maras ir nesėkmingasLivonijos karas susilpnino šalį. 1598–1613 laikotarpis Rusijos istoriogragijoje žinomas kaipDidžioji suirutė. Visuomenės krizė, kuriai būdinga neramumai, sukilimai, badas, apsišaukėlių valdymas ir karas su Švedijos irATR interventais. Šalis neteko apie trečdalį gyventojų.[6] 1613 m. Zemskis susirinkimas (Rusijos luominė atsovaujamoji institucija) išsirinko caruMichailą Romanovą.Romanovų dinastija valdė Rusiją iki 1917 m. ValdantAleksejui Michailovičiui buvo priimtasnaujas teisynas, kurio daug straipsnių perimta išIII Lietuvos Statuto. CarasPetras I, valdęs nuo 1689 m., sugebėjo dar primityvioje šalyje pritaikyti Vakarų šalių idėjas ir kultūrą, žymiai modernizuodamas šalį.
Vokiečių kilmės imperatorienėJekaterina II, valdžiusi 1767–1796 m., sugebėjo Rusijos imperiją paversti lygia jėga didžiausioms Europos valstybėms. Tuo metu prie Rusijos prijungta ir didžioji dalisLietuvos bei kitų padalintųAbiejų Tautų Respublikos teritorijų. 1812 m. Santykiams suPrancūzija pablogėjusNapoleono kariuomenė įsiveržė į Rusiją. Prancūzams pavyko trumpam okupuoti Maskvą, tačiau Napoleono kariuomenė dėl mūšių ir ligų neteko daug karių ir atsitraukė iš Rusijos. 1813–1814 m. Rusija kartu su Prūsija, Austrija ir Didžiąja Britanija kariavo prieš Napoleoną Europoje. 1814 m. sąjungininkų kariuomenės užėmėParyžių.Aleksandras II, valdęs 1855–1881 m., įvykdė svarbias reformas:panaikino baudžiavą, įsteigė europinio tipo institucijas – advokatūrą ir prisiekusiųjų teismą. Jo valdymo metais pereita nuo rekrutų ėmimo prie visuotinės karo prievolės. Rusija buvo viena didžiausių imperijų pasaulio istorijoje (trečia pagal dydį poMongolų imperijos irBritų imperijos) ir tęsėsi nuoArkties vandenyno šiaurėje irJuodosios jūros pietuose ikiBaltijos jūros vakaruose irRamiojo vandenyno rytuose. Imperijos vadovas iki 1905 m. turėjo absoliučią, niekieno neribojamą valdžią.
Vasario revoliucija Petrograde (dab. Sankt Peterburgas)
1929 m. prasidėjo masinėkolektyvizacija. 1934 m. rugsėjo 18 d. Tarybų Sąjunga buvo priimta įTautų Sąjungą. Kai, nepaskelbusi karo, Tarybų Sąjunga 1939 m. lapkričio 30 d.užpuolė Suomiją, 1939 m. gruodžio 14 d. Tautų Sąjungos taryba pašalino TSRS iš organizacijos ir paragino savo nares remtiSuomiją.
Valstybė galutinai iširo 1991 m. gruodį – gruodžio 8 d. pasirašytasBelovežo susitarimas, gruodžio 21 d. pasirašytiAlmatos protokolai ir įkurtaNVS, gruodžio 25 d. atsistatydino TSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas, gruodžio 26 d. valstybė galutinai nustojo egzistuoti, o jos tęsėja tapoRusijos Federacija.[7] TSRS suskilo į 15 nepriklausomų valstybių.
Rusijos Federacija
1991 m.gruodžio 25 d. Rusijos TFSR Aukščiausioji Taryba priėmė įstatymą, pagal kurį Rusijos TFSR buvo pervadinta į Rusijos Federaciją.1993 m. gruodžio 12 d. Rusijos piliečių visatautiniame balsavime priimta šiuo metu galiojanti Rusijos Federacijos Konstitucija.
1999 m. Rusija įvedė kariuomenę ir nemažai karinės technikos, į prorusiškus separatistiniusGruzijos irMoldovos regionus. Į Gruzijos regionąAbchaziją įvedė 300 rusų karių, o į MoldovosPadniestrę 1 500 kareivių.[8] 2006 m. kilo energetiniai konfliktai tarp jos ir kaimynių:Ukrainos irBaltarusijos.[9]
2008 m. rugpjūčio 7–8 d. naktį Gruzijapradėjo puolimą, kad susigrąžintų Pietų Osetijos kontrolę, kurią prarado po Sovietų Sąjungos žlugimo ir 1991–1992 m. karo. 2008 m. rugpjūčio 8 d. Rusija nedelsdama pasiuntė savo karius į Gruzijos teritoriją[10]. Pasibaigus karui Rusija okupavo Pietų Osetiją ir Abchaziją. Karą su Gruziją laimėjo per 5 dienas.[11]
2014 m. kovo 18 d. Krymo prisijungimo pasirašymas Maskvoje.
2014 kovo 6 d. Rusijos kontroliuojamas Krymo parlamentas balsavo už tai, kad pusiasalis būtųprijungtas prie Rusijos[12] kaipfederacinis subjektas ir kad būtų surengtasreferendumas šiuo klausimu. 2014 kovo 18 d. Rusija ir Krymas pasirašė sutartį, kuria oficialiai buvo patvirtintas prisijungimas.[13] Šiuos veiksmus pasmerkėJungtinių Tautų Generalinė Asamblėja. Šie veiksmai nesulaukė tarptautinio pripažinimo, Krymas laikomas Rusijos aneksuota teritorija.[14]
2022 m. vasario 24 d. Rusija įsiveržė į Ukrainą, o Rusijos vadinamos „specialiosios operacijos“ tikslais nurodė Ukrainos „denacifikaciją“ ir „demilitarizaciją“. Rusijos Federacija Ukrainą taip pat apkaltino neapykantos kurstymu prieš šalyje gyvenančius rusakalbius gyventojus ir sistemingu jų žudymu rytų Ukrainoje.[17] Vakarai pasmerkė Rusijos poziciją dėl pradėtų karo veiksmų ir įvertino pastarosios elgesį kaip „visiškai neišprovokuotą ir nepateisinamą karinę agresiją“ prieš taikią suverenią valstybę.[18]
Rusijos Federacija yra prezidentinė federacinė respublika. Valstybės vadovas –prezidentas, kuris kartu yraKarinių pajėgų vyriausiasis vadas, renkamas 6 metams. Vykdomąją valdžią be prezidento vykdoministrų kabinetas, vadovaujamas vyriausybės pirmininko, kurį skiria prezidentas suRusijos Federacijos Valstybės Dūmos pritarimu.
Įstatymų leidžiamoji valdžia yra dviejų rūmų parlamentas –Federalinis Susirinkimas, kuris susideda išDūmos irFederacijos Tarybos. Dūmą sudaro 450 deputatų renkamų visuotiniu tiesioginiu balsavimu 5 metams. Visi nariai renkami proporcine sistema pagal partijų sąrašus. Federacijos Tarybą sudaro 178 nariai – po 2 atstovus iš 89 federacijos subjektų.
1993 m., priėmus Rusijos konstituciją buvo 89 federacijos subjektai, kurių skaičius vėliau sumažėjo sujungiant juos tarpusavyje. Po2014 m. Krymo aneksijos buvo prijungti dar du subjektai –Sevastopolio federacijos reikšmės miestas irKrymo respublika.
Rusijos Federacija nutįsusi per šiaurinęEurazijos superkontinento dalį. Dėl valstybės dydžio, klimatas įvairiose valstybės dalyse labai skiriasi.Rytų Europos lygumoje nuo šiaurės į pietus atitinkamai plytitundra,taiga, mišrieji ir plačialapių miškai,stepės beipusdykumės. Pagal plotą Rusija yra pati didžiausia šalis pasaulyje. Jis siekia 17 075 mln. kvadratinių kilometrų. Šalis užima 11 % pasaulio ploto, tai būtų visa Europa ir Australija kartu sudėjus. Rusijos platybėse yra visos klimato juostos, išskyrus atogrąžines. Rusijos plotis iš vakarų į rytus yra apie 9000 km – nuo 19° rytuose iki 169° vakaruose. Šalis driekiasi per du žemynus – Aziją ir Europą. 23 % šalies teritorijos yra Europos žemyne, o 77 % - Azijos. Iš šiaurės į pietus Rusija nusitęsusi apie 4000 km – nuo 41° iki 81° šiaurėje.
Rusijos teritorijoje daug ežerų ir kalnų, tarp kurių irBaikalas, didžiausias gėlavandenis ir giliausias ežeras pasaulyje.[21] 23 objektai įtraukti įUNESCOpasaulio paveldo sąrašą.[22]
Geografinė padėtis ir sienos
Kairėje –Estija, o dešinėje Rusija. Šioje vietoje šalis skiriaNarvos upė. Tai taip pat yra rytinėES siena.
Rusija yra viena iš pasaulio šalių, kurios turi daugiausiai sienų su kitomis valstybėmis. Šalis ribojasi su 14 kitų valstybių. Bendras šalies sienų ilgis yra 20 017 km. Rusija turi priėjimą prie penkių jūrų, o pakrančių ilgis yra 37 653 km.
Rusijai taip pat priklauso vienaseksklavas. Tai buvo šiaurinėRytų Prūsijos provincijos dalis, šiandieninėKaliningrado sritis. Ši šalies dalis Rusijai (prieš taiTSRS) priklauso nuo 1945 m. Kaliningrado sritis ribojasi suLietuva (227 km) irLenkija (206 km). Pagrindinė Rusijos dalis iš Kaliningrado srities tiesiausiu keliu pasiekiama per Lietuvą. Pasienyje su Lenkija esantisSuvalkų koridorius – vienas iš alternatyvių sausumos ruožų tarp Rusijos eksklavo ir sąjungininkės Baltarusijos.
Pagrindiniai regionai
Geografiškai Rusiją galima suskirstyti į šiuos geografinius regionus:
Pagrindinės eksporto prekės:nafta,gamtinės dujos, geležies ir kitų metalų rūda, mediena,akmens anglis, plienas, mašinos. Pagrindinės eksporto šalys:Vokietija,Baltarusija,Kinija,Ukraina,Italija,JAV,Prancūzija. 2004 m. eksporto apimtis (183,2 mlrd. USD) buvo dukart didesnė už importo apimtį (94,8 mlrd. USD). Nafta, dujos, metalų rūdos irmediena sudaro 80 proc. eksporto, dėl to Rusija yra labai priklausoma nuo pasaulinių žaliavų kainų svyravimo (The World Factbook 2005).
Dėl aukštų žaliavų kainų 2004 m. labai išaugo Rusijos biudžeto pajamos. Biudžeto perviršis pervedamas į Stabilizacijos fondą, buvo išmokėtos visos skolos Tarptautiniam Valiutos Fondui, taip pat pradėtos išmokėti skolos Paryžiaus klubo šalims.
1991–1994 m. Rusijoje vykdant žemėvaldos pokyčius jame kūrėsi valstiečių ūkiai bei naujos kolektyvinės formuotės. 1994 m. privačios žemės jau sudarė apie 12 %. 2006 m. Rusijoje buvo 27,8 tūkst. žemės ūkio įmonių, 253,2 tūkst. valstiečių ūkių ir 15,8 mln. asmeninių pagalbinių ūkių. Žemės ūkio kooperatyvai sudarė 46 % visų žemės ūkio įmonių, valstybiniai ūkiai – 12 %, kolūkiai – 5 %. Bendros žemės ūkio produkcijos 2005 m. lyginant su 1990 m. pagaminta 73,3 %. Mėsos produktų Rusijoje 2005 m. pagaminta 3 871 tūkst. t, o 1990 m. gaminta 8 912 tūkst. t., sviesto gaminta apie 3 kartus mažiau, šviežio pieno – perpus mažiau. Tai sąlygojo nevykusi žemės ūkio reforma ir bendras gamybos nuosmukis.
Neskiriant lėšų transporto infrastruktūros atnaujinimui,oro uostų skaičius Rusijos teritorijoje 1990–2010 m. sumažėjo nuo 1401 iki 328. Pagal valstybinę programą už 85,8 mlrd. rb. pavyko suremontuoti 36 oro uostų 38 kilimo-tūpimo takus ir pakeisti šviesos signalines sistemas 30 oro uostų, nors ją iš viso turi tik 65% oro uostų. Skubaus remonto reikia 46% oro uostų su dirbtine danga ir 18% – su grunto danga. iki 2015 m. planuojama skirti 306,6 mlrd. rb. ir suremontuoti 127 oro uostus.[23]
Žemės ūkis
Rusijos Federacijoje žemės ūkiu daugiausia verčiamasi derlingose lygumose, kurios driekiasi nuo vakarinės sienos iki Centrinės Azijos. Ten žemdirbiai augina kviečius ir kitus javus, mėsinius galvijus, pagaminama nemažai pieno produktų, medvilnės, vilnos. Rusijos Federacija yra viena didžiausių pasaulio grūdų augintojų, tačiau neretai ji nepasigamina net tiek maisto, kad išmaitintų savo gyventojus, tad grūdus tenka importuoti.Bet pastaraisiais metais šis rodiklis mažėja ir javų yra prikuliama vis daugiau.
Nors Rusija tarp valstybių užima aštuntąją vietą pasaulyje pagal gyventojų skaičių, dėl milžiniško šalies plotogyventojų tankumas yra labai mažas – tik 8 žm./km².[24] Europinėje šalies dalyje tankumas daug didesnis nei azijinėje. Mažiausias tankis yra šiaurės rytų Rusijoje.[25] Be maždaug 116 milijonų Rusijoje gyvenančių etninių rusų, dar apie 20 milijonų gyvena kitose buvusios Sovietų Sąjungos valstybėse, daugiausiaiUkrainoje irKazachstane.[26]
Gyventojų skaičiaus kitimas 1950 – 2015 m. Gyventojų skaičius pateikiamas milijonais.[27]
2008 m. į Rusiją imigravo 281 615 žmonės ir iš jos emigravo 39 508 žmonės. 95 % imigrantų buvo išNVS valstybių ir daugelis buvo etniniai rusai arba mokėjorusų kalbą.[28][27] Taip pat apskaičiuota, kad šalyje yra apie 10 milijonų nelegalių imigrantų iš kitų buvusios Sovietų Sąjungos valstybių.[29] Nepaisant imigracijos, pasak 2009 m. duomenų, gyventojų skaičius Rusijoje mažėja.[24] Taip yra daugiausiai dėl didelio mirtingumo. 2009 m. apskaičiavimais, 1000 gyventojų Rusijoje per metus tenka net 16 mirčių.[24] Palyginimui, Europos sąjungoje 1000 gyventojų per metus tenka 10,3 mirčių. Pagal šį rodiklį Rusija užima 16 vietą pasaulyje. Didžiausia populiacija Rusijoje buvo 1991 m., kai ten gyveno 148,7 mln. žmonių, bet vėliau gyventojų skaičius pradėjo mažėti.[30] 2009 m. apskaičiavimais, Rusijoje gyvena 140 mln. žmonių.[24]Valstybių sąraše pagal savižudybių dažnumą Rusija yra vienuoliktoje vietoje (2019 m.).[31]
Tautinė sudėtis
Dauguma Rusijos gyventojų yra rusų kilmės. Tačiau joje esama nemažiau kaip šimtas skirtingų etninių mažumų, tarp jų:totorių,ukrainiečių,baškirų irčiuvašų. Kai kurie Rusijos gyventojai, kaipjakutai yratiurkų kilmės; kitos gyventojų mažumos yra kilusios išAzijos. Visoje didžiulėje šalies teritorijoje gyventojai nėra pasiskirstę tolygiai. Apie 75% gyventojų gyvena į vakarus nuoUralo kalnų; mažiau kaip 25% –Sibire ir tolimesniuose rytiniuose šalies rajonuose.
Etninė sudėtis (2010 m. surašymo duomenys):
77,7 % gyventojų –rusai (111 016 896). Didžiausios tautinės mažumos:
Tos pačios apklausos duomenimis,lietuvių Rusijoje yra 31 377.
Kalbos
Maskvoje esantiKristaus išgelbėtojo katedra yra aukščiausia stačiatikių bažnyčia pasaulyje. Sovietinių periodu ji buvo nugriauta, bet 1990-2000 m. katedra buvo atstatyta
Rusų kalba yra oficiali visoje šalyje, tam tikri regionai turi dar ir antrą oficialią kalbą. Iš viso tokių yra 27. Pasak 2002 m. surašymo, rusiškai moka 142,6 milijonai gyventojų,angliškai – 6,95 mln.,totoriškai – 5,3 mln.,vokiškai – 2,9 mln.,ukrainietiškai – 1,8 mln.,lietuviškai – 49 020 gyventojų.[32]
Pasak 2007 m. apklausos, 63 % gyventojų save laiko stačiatikiais, 6 % – musulmonais, 1 % –budistais,katalikais,protestantais arbajudėjais, 16 % – netikinčiais ir 12 % teigė tikintys Dievą, bet nepraktikuojantys jokios religijos.[36] Iš tikrųjų praktikuojančių religijas žmonių procentas yra dar mažesnis. AnotCŽV pasaulio faktų knygoje pateiktų apskaičiavimų, 15–20 % gyventojų praktikuojastačiatikybę, 2 % – kitų pakraipųkrikščionybę, 10–15 % –islamą. Manoma, kad toks didelis nepraktikuojančių jokios religijos gyventojų procentas yra dėl Sovietų Sąjungos įtakos.[24] Pasak Zuckermano tyrimo, 24–48 % Rusijos gyventojų yraateistai,agnostikai arba netikintys ir pagal šiuos duomenis Rusija yra viena iš mažiausiai tikinčių pasaulio valstybių.[37]
Nors pasak apskaičiavimų Rusijoje yra 15-20 milijonų musulmonų,[38][39] apklausos rodo, kad jų yra tik 7–9 milijonai.[40] Musulmonai yra daugumatiurkiškai kalbančių Rusijos gyventojų.[41] Daugelisslavų yra stačiatikiai. Budizmas yra tradicinė religija trijuose Rusijos regionuose:Buriatijoje,Tuvoje irKalmukijoje.[42] Kai kurie rytinės Rusijos dalies gyventojai kartu su didžiosiomis religijomis praktikuojašamanizmą,panteizmą ar atliekapagoniškus ritualus.
Rusijos kultūra susidarė iš senosios Europos ir rusų liaudies kultūrų. Tam tikru laikotarpiu Rusija save net laikė „kita radikaliąja Vakarų kultūra“. Šią, palyginus su Vakarų kultūra, veikė ir kiti veiksniai - šalies geografinė padėtis, valstybės ištakos, o taip pat ir 1054 m. įvykęsKrikščioniškosios Bažnyčios skilimas. Po Schizmos stačiatikiškoji Rusia nutolo nuo katalikiškosios Vakarų Europos.
Krikščioniškoji Rusijos kultūros istorija prasideda, kai Naugardo ir Kijevo didysis kunigaikštisVladimiras I 988–989 m. pakrikštijo šalį.[44] TadaBizantijos kultūra buvo perimta į slavišką formą, kuri beveik septynis šimtus metų dominavo Rusijoje. Po krikšto įsivyravo savas raštas, menas ir architektūra.
Ypačstačiatikybė lėmė šalies tradicijas ir kultūrinį suvokimą. Religinė pasaulėžiūra ir bažnytinė įtaka lėtinoMaskvos Kunigaikštystės vystymąsi. Nuo XV a. rusiška-stačiatiška kultūra patyrė stagnaciją, tai įvyko dėlKonstantinopolio žlugimo, po kurio ji neteko svarbaus partnerio. XVII a.Petras I vykdė šaliessekuliarizaciją ir stengėsi skleisti europietišką kultūrą. Jis savo reformomis privertė didikus nusikirpti barzdas, dėvėti vakarietiškus rūbus ir apskritai priimti vakarietišką kultūrą. Šalis plačiai įsiliejo į vakarietišką kultūrą ir apie 1900 m. įsiliejo į europietiškąavangardą.[45]
Vienintelė kultūros forma, kuri buvo pripažintaTSRS, buvosocrealizmas. Šito pasekmė buvo europietiškos ir folklorinės kultūros nykimas šalyje. Rusijos Federacijoje XX a. pabaigoje kultūra išgyveno didelę krizę. Tuo metu šalies menininkai turėjo persiorentuoti, nes jiems nebereikėjo laikytis valstybinių nuostatų, o konkuruoti su populiariąją kultūra.
2008 m. šalyje buvo 2687 stadionai, kurie turėjo daugiau nei 1500 vietų, 3762 baseinai ir 123 200 sporto aikštynų. 22,6 mln. žmonių priklauso įvairiems susivienijimams, iš jų 8,1 mln. moterys[46]. Populiariausia komandinė sporto šaka Rusijoje yrafutbolas. Antras populiariausias komandinis sportas yraledo ritulys, trečioje vietoje –krepšinis. Taip pat populiarios sporto šakos yrašachmatai irtenisas.
Su Lietuva diplomatiniai santykiai užmegzti 1991 m. Vilniuje veikia Rusijos ambasada, Klaipėdoje iki 2022 m. veikė konsulatas. Taip pat 2022 m. balandįLietuvos URM iniciatyva pažemintas diplomatinio atstovavimo lygis tiek Maskvoje, tiek Vilniuje — atšaukti abiejų šalių ambasadoriai, o vietoje jų misijoms vadovauja reikalų patikėtiniai.
↑Vladimiras Sviatoslavičius. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 330 psl.
↑Andreas Kappeler:Russische Geschichte, C.H. Beck, München, S. 88.
_-_2014%2c_2022_Annexed_Territories_disputed.svg)
.jpg)
