Didelę dalį gyventojų rusai taip pat sudaroUkrainoje,Baltarusijoje (8,3 %),Kazachstane (18,4 %),Uzbekistane,Latvijoje (24,5 %),Kirgizijoje (6,2 %),Estijoje (24,3 %),Lietuvoje (4,5 %),Moldavijoje.1989 m. už Rusijos sienų gyveno 25,3 mln. rusų. Bendras rusų skaičius pasaulyje sudaro apie 134 mln. milijonų, iš kurių Rusijoje – 117 milijonų.[10]. Buvusiose tarybinėse respublikose gyvenantys rusai dažnai kartu su kitų tautybių gyventojais, kurių gimtoji kalba yra rusų, jungiami į „rusakalbių“ kategoriją.
Rusų tautos ir vienkartvalstybės pavadinimas (sen. rusų k. рѹсь) pradžioje reiškė „variagai“ ir buvo kilęs išsenovės skandinavų kalbos žodžio rōþr (irklininkas)[11]. Taip pat yra slavų, iraniečių etimologijos teorijos. XVIII–XIX a. literatūrinėje kalboje rusai buvo vadinami didžiarusiai. Terminas atsirado, norint atskirti rusus nuo baltarusių, mažarusių (Rusijos imperijoje vartotas oficialus ukrainiečių tautos vardas).
Žodis „русский“ (russkij) yra kilęs iš žodžių junginio „русские люди“ (russkije liudi, rusų žmonės) būdvardis.
Rusai kalba rusų kalbą. Rašant rusų k. nuo X a. naudojamasi išbažnytinės slavų kalbos perimtakirilika. Seniausias žinomas rusiškas rankraštinis tekstas užrašytas apie XI a. (Naugardo kodeksas)[12]. Knygos rusų žemėse rašomos nuo XI a. vidurio. Pirmoji rankraštinė knyga — Ostromiro evangelija. Pirmoji išspausdinta rusiška knyga „Apaštalas“ išleista 1564 m. Autoriai – Ivanas Fiodorovas ir Petras Mstislavecas. Biblija į rusų k. pirmą kartą išversta XIX a. Iki to (stačiatikių bažnyčioje iki šiol) tikintieji skaitė bažnytine slavų kalba. Rusųbendrinė kalba susiformavo XVII–XIX a. Pirmasis reguliarus rusiškas periodinis leidinys („Sankt Petergurgo žiniaraštis“) pasirodė 1703 m.[reikalingas šaltinis]
Kijevo Rusia priėmė krikščionių (stačiatikių) tikėjimą 988 m. išBizantijos imperijos. Net ir po krikšto gyvavo slavų pagonybės elementai. 1448 m.Rusijos stačiatikių bažnyčia gavo autokefaliją. XVII a. dalis tikinčiųjų ir dvasininkų atsisakė priimti bažnyčios apeigų reformą. Nuo to laiko senųjų apeigų išpažinėjai, kurie, savo ruožtu, naująsias apeigas ir tradicijas laikė erezija, buvo nuožmiai persekiojami visojeRusijos carystėje. Nemažaisentikių įsikūrėLietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje.Sovietmetyje valdžia vykdė ateizmo politiką, daug bažnyčių buvo uždarytos arba sunaikintos, o dvasininkai persėkiojami. XXI a. rusai yra vieni iš nereligingiausių tautų pasaulyje[13].
↑Варяги / Е. А. Мельникова // Большой Кавказ — Великий канал [Электронный ресурс]. — 2006. — С. 621—622. — (Большая российская энциклопедия : [в 35 т.] / гл. ред. Ю. С. Осипов ; 2004—2017, т. 4). —ISBN 5-85270-333-8.
↑Древнерусский язык / Крысько В. Б. // Динамика атмосферы — Железнодорожный узел [Электронный ресурс]. — 2007. — С. 339—340. — (Большая российская энциклопедия : [в 35 т.] / гл. ред. Ю. С. Осипов ; 2004—2017, т. 9). —ISBN 978-5-85270-339-2.
↑"Арена: Атлас религий и национальностей" [Arena: Atlas of Religions and Nationalities] (PDF). Среда (Sreda). 2012. See also the results' main interactive mapping and the static mappings: "Religions in Russia by federal subject" (Map). Ogonek. 34 (5243). 27 August 2012. Archived from the original on 21 April 2017. The Sreda Arena Atlas was realised in cooperation with the All-Russia Population Census 2010 (Всероссийской переписи населения 2010), the Russian Ministry of Justice (Минюста РФ), the Public Opinion Foundation (Фонда Общественного Мнения) and presented among others by the Analytical Department of the Synodal Information Department of the Russian Orthodox Church. See: "Проект АРЕНА: Атлас религий и национальностей" [Project ARENA: Atlas of religions and nationalities]. Russian Journal. 10 December 2012.
