Moderni Rumunija atsirado1859 m. susijungus Moldavijos ir Valakijos kunigaikštystėms.1877 m. valstybė tapo nepriklausoma.1881 m. parlamento nutarimu Rumunija paskelbta karalyste. PoPirmojo pasaulinio karo valstybės teritorija prasiplėtė prijungus Transilvaniją,Bukoviną irBesarabiją. Rumunija tapo parlamentine demokratija.1938 m. parlamentas buvo paleistas, įvesta karaliaus diktatūra.
Antrajame pasauliniame kare Rumunija buvoVokietijos sąjungininkė.1940 m. dalį Rumunijos okupavoTarybų Sąjunga, dalis šių teritorijų buvo prijungta prieUkrainos, o iš Besarabijos sukurtaMoldavijos TSR (dab.Moldovos Respublika). Rumunijos kariuomenė dalyvavo kariniuose veiksmuose priešTSRS kartu su Vokietija ir kitais jos sąjungininkais. Okupuota Odesos sritis buvo perduota Rumunijos valdymui kaip Transnistrija (Uždniestrė).
Rumunija yrademokratinė parlamentinėrespublika. Šalies vadovas bei vyriausias ginkluotų pajėgų vadas – visuotiniuose rinkimuose penkeriems metams renkamas prezidentas.
Įstatymų leidybos institucija yra dviejų rūmųparlamentas, susidedantis iš 143 narius turinčio Senato ir 343 narius turinčių Deputatų rūmų. Parlamentarų skaičius abiejose rūmuose kinta, atsižvelgiant į demografinius pokyčius Rumunijoje. Abiejų rūmų nariai renkami visuotiniuose rinkimuose ketveriems metams. Šalis turi daugiapartinę sistemą. Parlamente daugiausiai vietų turiDemokratinė liberalų partija (anksčiau žinoma kaip Demokratinė partija) irSocialdemokratų partija.
Vykdomosios valdžios vadovas yra ministras pirmininkas, skiriamas prezidento.
Rumunijos teritorija: 238 391 km². Iš jų 7160 km² vanduo. 78-a pagal dydį valstybė pasaulyje.
Apie 2/3 šalies ploto užima kalnai. Tai įvairūsKarpatų masyvai, kurie sudaro 3 pagrindines grupes: Pietų Karpatus, Rytų Karpatus ir Vakarų Rumunijos (Apusenų) kalnus. Aukščiausi yra Pietų Karpatai – juose esančiameFegerašo masyve stūkso aukščiausias šalies kalnas –Moldovianu (2544 m). Karpatų apsuptoje teritorijoje plyti upių slėnių giliai išraižytaTransilvanijos plynaukštė. Pietuose paviršius leidžiasi įValakijos žemumą (Dunojaus žemupio žemumos dalis), vakaruose – įPanonijos lygumą. Šiaurės rytuose plytiMoldavijos plynaukštė. Pajūryje plytiDobrudžos lyguma su senovinių kalnų masyvų liekanomis.
Ilgiausiaupė –Dunojus. Ji teka šalies pietuose ir sudaro didžiąją dalį Rumunijos sienos suSerbija irBulgarija. Dobrudžoje upė skaidosi į protakas ir sudaro didelę pelkėtąDunojaus deltą. Ji pasižymi savo unikalia gamta ir yra įtraukta įUNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Visos kitos šalies upės taip pat priklauso Dunojaus baseinui:Oltas,Prutas,Siretas,Tisa,Murešas,Žiu ir kt. Juodosios jūros pakrantėje yra dideli lagūniniaiRazelmo irSinoės ežerai, kalnuose yra nedidelių ledyninių ežerų, taip pat tvenkinių (Vidraru, Bikazo ir kt.).
Lygumų teritorijos daugiausia išdirbtos – plyti javų ir daržovių pasėliai, sodai, vynuogynai, vietomis yra išlikęstepių irmiškastepių ruožų. Dunojaus slėnyje ir deltoje būdingi pakrančių sąžalynai. Kalnuose auga plačialapių (bukų,ąžuolų) ir spygliuočių miškai[6].
Rumunijoje vyraujavidutinių platumų klimatas, pereinantis įžemyninį. Vidutinė metinė temperatūra šalies pietuose siekia 11 °C, šiaurėje – 8 °C. Aukščiausia užfiksuota temperatūra – 44,5 °C (1951 metais Rumunijos pietryčiuose), žemiausia -38,5 °C (1942 metais šalies centrinėje dalyje).[7]
Šalyje ryškūs keturi metų laikai. Žiemą, ypač kalnuose, gausiai sninga.
2011 m.bendrasis vidaus produktas Rumunijoje siekė apie 267 mlrd. dolerių, o vienam žmogui teko 12 476 dolerių. Pagal šiuos rodiklius šalis patenka į kiek aukštesnes nei vidutines pajamas gaunančių valstybių gretas.[9] Rumunija, kartu su kaimynineBulgarija,2007 m.sausio 1 d. įstojo įEuropos Sąjungą.
Po komunistų valdžios nuvertimo Rumunijoje1989 m., šalies ekonomika iš esmės žlugo. Dėl pasenusios bei poreikių neatitinkančios pramonės technikos, sunkumų pereinant išplaninės įrinkos ekonomiką, šalis patyrė ekonominį nuosmukį, kuris tęsėsi dešimtį metų. Nuo2002 m. valstybė iš esmės atsigavo, buvo galutinai pereita prie laisvos rinkos ekonomikos,nedarbo lygis pradėjo smukti, oinfliacija mažėti.2006 m. Rumunijos BVP augo 7,7 % ir tai buvo vienas aukščiausių rodikliųEuropoje.[10] Kitais metais šis rodiklis smuko iki 6,1 %.[11]2008 m. buvo tikėtasi bent 8 % BVP augimo dėl išaugusios produkcijos žemės ūkio srityje (prognozuota apie 30–50 % daugiau nei2007 m.). Per pirmus devynis mėnesius BVP išaugo 8,9 %, tačiau vėliau nukrito iki 2,9 % ir bendras2008 m. BVP prieaugis buvo 7,1 %, ką daugiausiai lėmė prasidėjusipasaulio ekonominė krizė.[12]2009 m. Rumunija įžengė įrecesiją,BVP2009 m. krito 7,1 %, o2010 m. – 1,3 %.TVF prognozuoja, kad po kelerių metų BVP prieaugis šalyje vėl bus teigiamas –2011 m. augs 1,5 %, o2012 m. – 4,4 %.[13]
Pasak Eurostato pateiktus duomenis, Rumunijos BVP vienam gyventojui pagalperkamosios galios paritetą2010 m. buvo 46 % (apieEuropos Sąjungos vidurkį).[14]2012 m. kovo mėn. grynasis vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šalyje buvo 467 JAV dolerių – vienas žemiausių rodiklių Europos Sąjungoje.2010 m.infliacija siekė 6,1 %.[13] O nedarbo lygis šalyje tais pačiais metais buvo 7,6 %,[13] kuris yra labai žemas, palyginus su kitomis didžiausiomis Europos valstybėmis, tokiomis, kaipLenkija,Prancūzija arIspanija. Bendra Rumunijos valstybės vyriausybės skola siekia 34,8 % šalies BVP, o tai taip pat palyginus yra labai mažai.[15]Eksportas per pastaruosius metus išaugo, per2010 m. jis padidėjo 13%.Pagrindinės Rumunijos eksporto prekės yraautomobiliai,drabužiai,tekstilės gaminiai,pramonės technika, elektrinė bei elektroninė įranga,metalurgijos gaminiai, įvairiosžaliavos,karinė amunicija, medikamentai, gryniejimetalai,maisto produktai (vaisiai, daržovės), gėlės. Pagrindinės eksporto-importo šalys yraEuropos Sąjungos narės, didžiausios Rumunijos partnerės –Vokietija irItalija.2010 m.einamosios sąskaitos balansas sudarė 6842 mlrd. JAV dolerių deficitą.[13]
Po įvairių reformų ir privatizacijų, vykusių Rumunijoje pastaraisiais dešimtmečiais, valdžios intervencija į Rumunijos ekonomiką yra šiek tiek mažesnė nė kitose Europos valstybėse.[16]2005 m. Rumunijos vyriausybėprogresinių mokesčių sistemą pakeitėproporcine, pakeisdama asmens pajamų ir įmonių pelno mokestį į 16 %, kas po to lėmė, kad šalyje finansinė našta tapo viena mažiausių Europos Sąjungoje,[17] o tai yra vienas iš pagrindinių veiksnių, skatinančių privataus sektoriaus augimą. Ekonomika daugiausia remiasi paslaugų sektoriumi, iš kurio pajamos sudaro 51,2 % viso BVP; didelę BVP dalį taip pat sudaro ir pramonė (36 %) bei žemės ūkis (12,8 %). Be to,2006 m. beveik trečdalis visų Rumunijos gyventojų (29,6 %) dirbopirminio ūkio sektoriuje, o tai yra vienas aukščiausių rodikliųEuropoje.[15]
Nuo2000 m. Rumunija yra sutraukusių didžiausią kiekį užsienio investitoriųpietryčių ircentrinėje Europoje. Tiesioginės užsienioinvesticijos2006 m. buvo vertos 8,3 mlrd. eurų.[18]2011 m. paskelbtoPasaulio Banko pranešimo duomenimis, Rumunijos ekonomika yra 72 vietoje (iš 175) pagal geriausias sąlygas plėtoti verslą. Šalis atsidūrė žemiau nė kitos regiono valstybės, pavyzdžiui,Čekija.[19] Vienas tyrimas, vykdytas2006 m., parodė, kad Rumunija yra antroji šalis pasaulyje pagal greičiausiai vykdomus ekonominių reformų projektus (šalį pralenkė tikGruzija).[20]
Per pirmą2011 m. ketvirtį, vidutinės vienonamų ūkio pajamos siekė 2318lėjų. Skaičiuojant pagal tarptautinius valiutų kursus, tai sudaro maždaug 867 JAV dolerių, o pagalperkamosios galios paritetą – 1170 dolerių.[21]2009 m. Rumunijos ekonomika sumažėjo dėl pasaulinio ekonomikos nuosmukio-krizės. Pirmąjį ketvirtįBVP sudarė 7,2 %, o tuo pačiu metu kitais metais biudžetodeficitas pasiekė 7,2 % viso šaliesBVP, tačiau pramonės produkcijos augimas išaugo 6,9 % (aukščiausias rodiklisEuropos Sąjungoje).[22]
Turizmas užima labai svarbią vietą Rumunijos ekonomikoje. Pagrindinės lankytinos vietos šalyje yra įvairios kultūros bei gamtos paveldo vietovės ir objektai.2006 m. pajamos iš turizmo sektoriaus sudarė 4,8 %BVP, o 5,8 % darbingo amžiaus žmonių dirbo su turizmu susijusiose srityse (beveik pusė milijono darbo vietų).[23] Turizmas, po prekybos srities, užima antrą pagal dydį vietą šaliespaslaugų sektoriuje. Turizmas yra vienas iš dinamiškiausių ir sparčiausiai besivystančių sektorių Rumunijos ekonomikoje ir yra labai svarbus veiksnys šalies besivystyme bei plėtroje.
Pasak Pasaulio kelionių ir turizmo tarybos, Rumunija yra ketvirta sparčiausiai besivystanti šalis pasaulyje pagal kelionių ir turizmo paklausą su 8 % metinio augimo potencialu (2007–2016 m.).[24] Turistų skaičius nuo 4,8 mln.2002 m. išaugo iki 6,6 mln.2004 m.; panašiai kito ir pajamos iš turizmo – nuo 400 mln.2002 m. iki 607 mln.2006 m.[25] Rumunijoje2006 m. buvo užregistruota 20 mln. užsienio turistų nakvynių, daugiau nė kada nors anksčiau.[26] Turizmo sritis2005 m. pritraukė apie 400 mln. eurų investicijų.[27]
Kalbant apie turistinį potencialą, Rumunija daugiausiai pelnosi iš turistams patrauklių miestų, išsimėčiusių šalies lygumose ir kalnuose. Vienas iš jų yraSibiu, miestas, pastatytassaksų ir pasižymintis akmeniu grįstomis gatvelėmis bei spalvingais mieste išsidėsčiusiais namais. Gausiai turistų lankomos yra pilys: pavyzdžiui,Brano pilis, dažnai vadinama Drakulos pilimi, taip pat irHuniadų pilis, esantiHunedoaros mieste vakarinėje šalies dalyje, kuri yra vienas svarbiausių gotikinės architektūros statiniųTransilvanijoje. Taip pat šalies turizmui svarbūs yra tokie kurortai, kaipBeile Herkulanė,Beile Tušnadas irBeile Feliksas, kuriuos kiekvienais metais aplanko daug vietinių bei užsienio turistų.[31]
Labiausiai išvystytos turistinės zonos Rumunijoje yra pajūrio kurortinės vietovės.2009 m.Rumunijos Juodosios jūros kurortus aplankė 1,3 mln turistų, iš kurių 40 000 buvo užsieniečiai.[32] Krantas labai įvairus, suformuotas jūros bangų su ryškiais iškyšuliais bei giliomis įlankomis, kiek toliau prasiplečiančius įDobrudžos slėnius su skardžiais ir paplūdimiais.Tirgu Žiu mieste yra eksponuojamosKonstantino Brankušio, žymiausio XX a. Rumunijos skulptoriaus, skulptūros.[33]
Tautinių mažumų pasiskirstymas šalies apskrityse2002 m.
2011 m. rengto visuotiniogyventojų surašymo duomenimis, Rumunijoje gyveno 19 042 936 žmonių.[34]Kaip ir kitose kaimyninėse šalyse, ateinančiais metais yra tikimasi tolygaus gyventojų mažėjimo dėl žemo šaliesgimstamumo.2011 m. spalio mėn.rumunai sudarė 88,6 % viso gyventojų skaičiaus.Didžiausios tautinės mažumos šalyje yravengrai, sudarydami 6,5 %, očigonai – 3,2 % visos šalies populiacijos.[35]
Gimstamumo rodikliai šalyje palaipsniui mažėja,2009 m. viena moteris Rumunijoje susilaukė vidutiniškai 1,4 vaiko.2008 m. gimstamumas (10,61 ‰) buvo šiek tiek mažesnis mirtingumą (11,84 ‰), to pasekmė yra gyventojų mažėjimas bei jų senėjimas – 14,8 % šalies gyventojų yra 65 m. arba vyresni.[40][41]
Yra apskaičiuota, kad maždaug 2 mln.rumunų gyvena užsienio šalyse.[42] Po revoliucijos Rumunijoje1989 m., ženklus gyventojų skaičius emigravo į kitasEuropos valstybes, taip pat ir įŠiaurės Ameriką beiAziją, dėl geresnių darbo sąlygų ir didesnių karjeros galimybių.
Sibiu miesto ženklas, parašytas dviem kalbom – rumunų ir vokiečių
Oficiali šalies kalba yrarumunų, kuri kartu suitalų,prancūzų,katalonų,portugalų,ispanų kalbomis priklausoromanų kalbų grupei. Maždaug 92 % šalies gyventojų kalba rumunų kalba. Kitos labiausiai vartojamos kalbos yravengrų (6,7 %) irčigonų (1,1 %).Iki1990 m. Rumunijoje buvo didelis skaičius vokiškai kalbančiųTransilvanijoje gyvenančiųsaksų, tačiau dauguma jų emigravo įVokietiją, o dabar šalyje jų telikę apie 45 000. Šalyje taip pat yra 32 000turkiškai kalbančių žmonių.[43]
Pagal Rumunijos Konstituciją,rumunų kalba yra oficiali šalies kalba, tačiau vietinės institucijos yra įpareigotos užtikrinti visų tautinių mažumų, kurios sudaro 11 % visų šalies gyventojų, kalbines teises. Užsienio piliečiai bei asmenys be pilietybės, kurie gyvena Rumunijoje, turi teisę kreiptis į teismą ar teisę mokytis jų gimtąja kalba.[44]
Rumunijoje nėra valstybinės religijos ir yra paskelbta visiška tikėjimo laisvė. Tačiau vis dėlto dauguma rumunų save laikokrikščionimis. Pagal2002 m. vykdyto gyventojų surašymo duomenis, 86,7 % Rumunijoje gyvenančių žmonių priklausėstačiatikių bažnyčiai. Valstybėje taip pat yra ir keletas didesnių kitų krikščionybės atšakų atstovų bendruomenių –protestantų (5,2 %),katalikų (4,7 %) bei katalikų-stačiatikių (0,9 %).[45]
Rumunijoje taip pat yra susitelkusi ir nedidelėmusulmonų bendruomenė, dauguma yraturkai irtotoriai, jų skaičiuojama apie 67 500.[46]
2002 m. gyventojų surašymo duomenimis, šalyje gyveno 66 846 rumunųunitaristų (apie 0,3 % visų šalies gyventojų). Žiūrint tik į vengriškai kalbančius valstybės piliečius, 47,10 % jų priklauso Rumunijosevangelikų reformatų, o 41,20 % –Romos katalikų bažnyčioms; 4,55 % iš jų yra unitaristai. Surašymo duomenys taip pat parodė, kad Rumunijoje yra 6179 žydų ir 23 105ateistų (11 734 apklaustųjų neatsakė į klausimą).2006 m.gruodžio 27 d. buvo priimtas naujas religinis įstatymas, pagal kurį religinės bendruomenės gali būti oficialiai įregistruotos tik tada, kai turi mažiausiai 20 000 narių (arba apie 0,1 % visų Rumunijos gyventojų skaičiaus).
Po1989 m. vykusios revoliucijos, Rumunijosšvietimo sistema buvo nuolat reformuojama, kas sulaukdavo tiek teigiamų nuomonių, tiek įvairios kritikos.[47] Pagal švietimo įstatymą, priimtą1995 m., švietimo sistema yra reglamentuojama Rumunijos švietimo ir mokslo ministerijos. Kiekvienas lygmuo turi savo organizacijos formą, kuriai yra taikoma atitinkami teisės aktai.Vaikų darželis yra pasirenkamas vaikams nuo 3 iki 6 metų. Vaikai įmokyklą pradeda eiti sulaukę 7 metų amžiaus (kartais ir 6 metų) ir privalo baigti dešimt klasių, kurias paprastai baigiama esant 17 ar 16 metų.[48] Pradinio ir vidurinio ugdymo programos yra suskirstytos į dvylika klasių.Aukštųjų mokyklų švietimo sistema yra suderinta su Europos aukštojo mokslo erdvės nuostatomis.
2004 m. apie 4,4 mln. Rumunijos gyventojų mokėsi kokioje nors švietimo įstaigoje. Iš jų 650 000 vaikų mokėsi darželyje, 3 110 000 (14 % visų šalies gyventojų) – mokykloje, o 650 000 (3 % gyventojų) – universitete ar kitoje aukštojoje mokykloje.[49] Tais pačiais metais suaugusiųjųraštingumas siekė 97,3 % (45 vieta visame pasaulyje). Aukštąjį ar aukštesnįjį išsimokslinimo lygį Rumunijoje yra pasiekę apie 75 % visų šalies gyventojų (52 vieta visame pasaulyje).[50] Rumunijoje yra kelios dešimtys įvairių privačių ir valstybių universitetų bei aukštųjų mokyklų. Seniausi universitetai šalyje – Jasų universitetas, įkurtas1860 m., Bukarešto universitetas (1864 m.) ir Babeș-Bolyai universitetas (1919 m.).
Po revoliucijos Rumunijoje1989 m. žmonių skaičius, persikeliančių gyventi iš kaimo vietovių į miesto, ženkliai išaugo, tačiau po1996 m. tendencija pakito, o nuo2005 m. dar labiau sustiprėjo.2005–2008 m. žmonių skaičius, pakeitusių savo gyvenamąją vietą iš kaimo į miesto, buvo 294 000, o gyventojų skaičius, persikėlusių gyventi iš miesto į kaimą, siekė net 418 000 (skirtumas – 120 000).1996–2008 m. skirtumas buvo 313 000 gyventojų.[51]2004 m. duomenimis Rumunijoje 11 895 600 gyventojų (54,88 %) gyvenomiestuose, okaimo vietovėse – 9 777 728 gyventojų, kas sudarė 45,12 % visos šalies populiacijos. Labiausiai urbanizuotos sritys šalyje yraHunedoaros apskritis (76,87 %),Brašovo apskritis (74,91 %) irKonstancos apskritis (71,12 %), o mažiausiai urbanizuotos vietovės –Ilfovo apskritis (26,09 %),Dimbovicos apskritis (30,06 %) beiDžurdžu apskritis (30,95 %).[52]
Didžiausias šalies miestas yra sostinėBukareštas. Pagal2011 m. duomenis, gyventojų skaičius Bukarešte siekė apie 1,6 milijono, su priemiesčiais – 2 192 372.[53]Rumunijos valdžia turi planų sukurti metropolinį regioną, 20 kartų didesnį už dabartines miesto ribas.[54]
Rumunijoje yra dar keturi kiti miestai (be sostinės), kurie įeina į šimtą labiausiai apgyvendintų Europoje, tai yra:Klužas-Napoka,Timišoara,Jasai beiKonstanca. Kiti miestai, kuriuose gyventojų yra daugiau nei 200 000, yraKrajova,Galacis irBrašovas. Taip pat yra skaičiuojama 11 miestų, kuriuose gyvena virš 100 000 žmonių.[55] Šiuo metu Rumunijoje yra šeši miestai, turintys metropolines zonas. Tai yraKonstancos (446 595 gyventojų),Jasų (402 786 gyv.),Brašovo (402 041 gyv.),Klužo-Napokos (392 562 gyv.),Krajovos (333 834 gyv.) irOradios (249 746 gyv.) metropolinės zonas. Planuojamos irBukarešto,Timišoaros,Galacio-Breilos,Bakeu beiPloješčio.[56]
Kaimo vietovės sudaro apie 90 % visos šalies ploto ir jose gyvena apie 47,3 % visų Rumunijos gyventojų. Pagal šį rodiklį, Rumunija yra viena iš mažiausiaiurbanizuotų šaliųEuropoje.2006 m. šalyje buvo 2 854 bendruomenių, kurias sudarė 12 951 kaimų. Viename kaime Rumunijoje vidutiniškai gyvena 800 gyventojų.[57]
↑„Populația rezidentă la 1 Ianuarie 2021“ [The usually resident population on 1 January 2021](PDF).Insse.ro (rumunų). Institutul Național de Statistică. Nuoroda tikrinta2021-08-30.
