Movatterモバイル変換

Pereiti prie turinio

Rugsėjo 29

Keisti nuorodas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Rgp –Rugsėjis –Spa
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
1	2	3	4	5	6	7
8	9	10	11	12	13	14
15	16	17	18	19	20	21
22	23	24	25	26	27	28
29	30
2025

Rugsėjo 29 yra 272-a metų diena pagalGrigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 273-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 93 dienos.

Informacija

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Šventės

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Katalikų šalys –Šv. Mykolo diena;
Paragvajus – Bokerono mūšio diena.

Vardadieniai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Michalina –Mykolas – Rapolas

Šią dieną Lietuvoje

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Įvykiai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

1529 – įsigaliojoPirmasis Lietuvos Statutas.

Gimimo dienos

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

1630 m. –Petras Kitnovskis,SJ,Lietuvos kunigas, teologas,filosofijos ir teologijos daktaras (m.1691 m.).
1794 m. –Ignacas Chodzka,Lietuvos rašytojas. Rašėlenkų kalba (m.1861 m.).
1823 m. –Vladislovas Sirokomlė, Lietuvių^[1] poetas gyvenęs Rusijos imperijoje. Vladislovas Sirokomlė rašė lenkų kalba (m.1862 m.).
1873 m. –Vincas Jokubynas,JAV lietuvių visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas (m.1958 m.).
1888 m. –Pranas Dailidė,Lietuvos visuomenės veikėjas, diplomatas, žurnalistas (m.1965 m.).
1892 m. –Mykolas Marcinkevičius, gydytojas terapeutas, mokslininkas (m.1987 m.).
1893 m. –Stasys Kudokas, inžinierius architektas (m.1988 m.).
1900 m. –Pranas Daunys, rašytojas, pianistas,Lietuvos kariuomenės savanoris, Lietuvos aklųjų organizuotos veiklos pradininkas (m.1962 m.).
1904 m. –Mykolas Žilinskas, kultūros veikėjas, kolekcionierius (m.1992 m.).
1910 m. –Irena Dylevičienė-Jasenauskaitė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
1912 m. –Eleonora Dvarionaitė-Minukienė, Demikienė, Tajmajer,Lietuvos irJAV lietuvių kompozitorė, pianistė.
1918 m. –Algirdas Mykolas Dobrovolskis,kunigas, pamokslininkas, vienuoliskapucinas, Lietuvos pasipriešinimo sovietinei okupacijai veikėjas, viena žymiausiųKėdainių rajono asmenybių (m.2005 m.).
1920 m. –Bronius Zumeris, žurnalistas, rašytojas; Australijos lietuvių veikėjas (m.1997 m.).
1924 m. –Viktoras Turovskis, choro dirigentas ir pedagogas (m.1979 m.).
1929 m.:
- Antanas Babieža,Lietuvos keliautojas, sporto organizatorius.Kalnų turizmo pradininkas Lietuvoje (m.1985 m.).
- Valentinas Bagdonas,lietuvių kompozitorius (m.2009 m.).
- Vladimiras Beriozovas,LTSR irLietuvos partinis, politinis bei visuomenės veikėjas, signataras (m.2016 m.).
1933 m.:
- Henrikas Algimantas Galinis,Lietuvos teatro irkino režisierius.
- Gražina Tulevičienė,lietuvių architektė, baldų dizainerė (m.2020 m.).
1936 m. –Viktorija Salvinija Jakučiūnienė,Lietuvos architektė.
1941 m. –Stanislovas Laurinavičius, pedagogas,istorikas,Lietuvos irUkmergės rajono politinis veikėjas.
1944 m. –Nijolė Anisimovienė,Lietuvos biologė, augalų fiziologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
1947 m. –Laima Drazdauskaitė,Lietuvos tapytoja.
1948 m. –Mykolas Masys,Lietuvos irElektrėnų savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
1949 m. –Algimantas Maknys,Druskininkų politinis veikėjas.
1951 m. –Mišelė Bašelė, gydytoja,Čilės politinė veikėja, nuo2006 m.kovo 11 d. iki2010 m.kovo 11 d. Čilės prezidentė.
1952 m. –Rimondas Bukelis,gydytojas,Lietuvos irAnykščių rajono politinis veikėjas.
1959 m. –Audronė Varankevičienė,pedagogė,Lietuvos irTrakų rajono politinė bei visuomenės veikėja.
1963 m. –Arvydas Anušauskas,Lietuvos istorikas, daktaras, politinis veikėjas.
1968 m. –Aušrys Macijauskas,Lietuvos agronomas,Kėdainių rajono politinis ir visuomenės veikėjas.
1982 m. –Evaldas Dainys, Lietuvos krepšininkas, žaidžiantisįžaidėjo pozicijoje. Šiuo metu rungtyniaujaPrienų „Rūdupio“ komandoje.

Mirtys

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

1920 m. –Simonas Šultė, kunigas, katalikų sociologas^[2] (g.1875 m.).
1986 m. –Pranas Alšėnas-Ališauskas,Lietuvos irKanados žurnalistas, rašytojas (g.1911 m.).
1999 m. –Elena Grinaveckienė,Lietuvos kalbininkė, dialektologė, humanitarinių mokslų daktarė (g.1928 m.).
2001 m. –Aleksandras Čyras,Lietuvos mokslininkas, inžinierius statybininkas, habilituotas technologijos mokslų daktaras, profesorius (g.1927 m.).
2019 m.:
- Alfonsas Čekauskas, Lietuvos pedagogas, visuomenės veikėjas (g.1937 m.).
- Kazimieras Musteikis, Lietuvos kalbininkas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (g.1928 m.).
2021 m. –Bronius Vaidutis Kutavičius, vienas žymiausių lietuvių kompozitorių, pedagogas (g.1932 m.).^[3]
2024 m. –Leokadija Aškelovičiūtė-Razmienė,Lietuvos baleto artistė,pedagogė (g.1939 m.).^[4]

Šią dieną pasaulyje

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Įvykiai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

1919 –Argentinoje įkurtasEldorado miestas.
1938 –Didžiosios Britanijos,Prancūzijos,Italijos irVokietijos vadovai Miunchene susitarėČekoslovakijos Sudetų regioną perduoti Vokietijai. ŠisMiuncheno susitarimas pasirašytas kitą dieną.
1954 – įsteigtaEuropos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija.
1966 – paskutinis viešas grupėsThe Beatles pasirodymas.

Gimimo dienos

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

106 m. pr. m. e. –Gnėjus Pompėjus Didysis, žymusRomos karvedys ir politikas. Nors kilęs iš provincijos jis tapo žymiu visuomenės veikėju, oKornelijus Sula suteikė jam pravardęMagnus (Didysis) (m.48 m. pr. m. e.).
1518 m. –Tintoreta Džakopas, vienas žymiausių Italijos renesanso dailininkų (m.1594 m.).
1547 m. –Migelis de Servantesas Savedra, ispanų rašytojas. Jo žymiausias kūrinys „Išmoningasis hidalgas Don Kichotas iš La Manšo”, laikomas vienu iš geriausių Vakarų literatūros kūrinių (m.1616 m.).
1866 m. –Vera Charuzina,rusų etnografė, acheologė (m.1931 m.).
1881 m. –Ludwig Heinrich Edler von Mises, austrų ekonomistas,libertarizmo teoretikas, austrų mokyklos atstovas (m.1973 m.).
1895 m. –Joseph Banks Rhine, parapsichologas (m.1980 m.).
1898 m. –Trofimas Denisovičius Lysenka, sovietų biologas, XX a. ketvirtajame dešimtmetyje vadovavęs kampanijai priešgenetikos atradimų taikymąžemės ūkyje. Ši kampanija, vėliau pavadinta „lysenkizmu“,Tarybų Sąjungoje tęsėsi iki 7-ojo dešimtmečio vidurio (m.1976 m.).
1901 m. –Enrikas Fermis, italų fizikas, pirmojo branduolinio reaktoriaus bei kvantinės teorijos išradėjas,1938 m. apdovanotasNobelio premija už dirbtinioradioaktyvumo, sukelto bomborduojant lėtaisiais neutronais, tyrimus (m.1954 m.).
1904 m. –Nikolajus Ostrovskis, rusų rašytojas, romano „Kaip grūdinosi plienas“ autorius^[5] (m.1936 m.).
1912 m. –Michelangelo Antonioni, garsus italųmodernistinio kino režisierius (m.2007 m.).
1919 m. –Margot Hielscher, vokiečių dainininkė ir aktorė.
1920 m. –Peter Dennis Mitchell,1978 m.Nobelio chemijos premijos laureatas^[6] (m.1992 m.).
1931 m. –Džeimsas Votsonas Kroninas,JAV fizikas eksperimentatorius,Nobelio fizikos premijos laureatas.
1931 m. –Anita Ekberg, švedų kino aktorė.
1933 m. –Samora Mašelas, vienas žymiausiųAfrikos politinių veikėjų, pirmasis Mozambiko prezidentas (m.1986 m.).
1934 m. –Mihalas Čiksentmihalis,vengrų psichologas (m.2021 m.).
1935 m.:
- Džeris Li Luisas, JAVrokenrolo irkantri dainininkas, pianistas (m.2022 m.).
- Mylene Demongeot,prancūzų aktorė (m.2022 m.).
1936 m. –Silvijus Berluskonis,Italijos politikas, verslininkas, tris kartus šaliespremjeras (1994–1995,2001–2006 ir2008–2011 m.) (m.2023 m.).
1938 m. –Vimas Kokas,Nyderlandų premjerministras^[7].
1941 m. –Jon Brower Minnoch, kiek žinoma, yra sunkiausias kada nors gyvenęs žmogus, vienu metu svėręs net 635 kg.^[8] Tiesa, tai tik apytikslis svoris. Dėl ekstremalaus dydžio, prastos sveikatos ir nemobilumo, svarstyklių naudojimas buvo neįmanomas (m.1983 m.).
1943 m. –Lechas Valensa,Lenkijos politikas, buvęsprofsąjungos aktyvistas, taip pat buvęs elektrikas.1980 m. įkūrė„Solidarumą“,1983 m. tapoNobelio taikos premijos laureatu, nuo1990 iki1995 m. Lenkijos Respublikos prezidentas.
1947 m. –Linda B. Buck,2004 m.Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatė.
1949 m. –Gabrielis Rozenstokas, airių poetas irhaiku rašytojas. Kuriaairių kalba.
1964 m. –Džeina Fain, buvusiamerikiečių pornografinių filmų aktorė ir šokėja (m.2025 m.).
1969 m. –Ivica Vastić, buvęs futbolininkas,Austrijos rinktinės puolėjas.
1971 m.:
- Tanoka Dvait Berdas, buvęs JAV krepšininkas, kuris iki 2007-11-09 žaidėKauno „Žalgirio“ ekipoje bei buvo jos kapitonas.
- Yitzhakas Yedidas,Izraelio kompozitorius ir pianistas.
1976 m. –Andrijus Michailovičius Ševčenko, ukrainiečių futbolininkas,Dynamo Kyiv irUkrainos rinktinės puolėjas.
1977 m. –Sandro Grande,Kanados futbolininkas. Žaidžia centro saugo pozicijoje. Yra atstovavęs Kanados rinktinei ir pelnęs vieną įvartį. Jis pasižymėjo 2005-09-03 vykusiose rungtynėse prieš Ispanijos nacionalinę komandą.
1981 m. –Šeinas Edvardas Smelcas, Vokietijoje gimęsNaujosios Zelandijos futbolininkas, rungtyniaujantis puolėjo pozicijoje. Yra Australijos kluboGold Coast United FC žaidėjas.
1984 m. –Peras Mertezakeris, futbolininkas,Vokietijos rinktinės irWerder Bremen klubo gynėjas.
1987 m. –Josh Farro, sparčiai populiarėjančiospop-punk irrock grupėsParamore pagrindinis gitaristas ir pritariantysis vokalas.
1988 m. –Kevin Wayne Durant,JAV krepšininkas, žaidžiantisNBA Oklahoma „City Thunder“ komandoje.

Mirtys

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

48 m. pr. m. e. –Gnėjus Pompėjus Didysis, žymusRomos karvedys ir politikas. Nors kilęs iš provincijos jis tapo žymiu visuomenės veikėju, oKornelijus Sula suteikė jam pravardęMagnus (Didysis) (g.106 m. pr. m. e.).
1560 m. –Gustavas I Vaza,1523–1560 m.Švedijos karalius (g.1496 m.).
1833 m. –Ferdinandas VII,Ispanijos karalius (1808,1813–1833 m.); vyriausiasisKarloso IV ir jo žmonos Maria Louisa de Parma sūnus. Jam valdant prasidėjo Pietų Amerikos nepriklausomybės karas (g.1784 m.).
1902 m. –Emilis Zola, prancūzų rašytojas, natūralizmo atstovas ir teoretikas (g.1840 m.).
1922 m. –Andrejis Jurjanas,latvių kompozitorius, etnomuzikologas, dirigentas, valtornininkas. Vienas latvių klasikinės muzikos ir muzikos folkloristikos pradininkų (g.1856 m.).
1927 m. –Vilemas Einthovenas, žymusolandų gydytojas,fiziologas (g.1860 m.).
1930 m. –Ilja Repinas, rusų dailininkas^[9] (g.1844 m.).
1970 m. –Jevgenijus Krupnovas,rusų archeologas, istorijos mokslų daktaras.Šiaurės Kaukazo tautų archeologijos, etnogenezės, senovės ir viduramžių istorijos tyrėjas (g.1904 m.).
1979 m. –Francisco Macias Nguema, pirmasisPusiaujo Gvinėjos prezidentas. Šias pareigas jis ėjo nuo1968 m. iki jo nuvertimo1979 m (g.1924 m.).
1987 m. –Henry Ford II,Ford Motor Company prezidentas 1945–1960 m., valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius 1960–1979 m.^[10] (g.1917 m.).
1995 m. –Gerd Bucerius, Vokietijos verslininkas, leidėjas, filantropas, CDU partijos politikas (g.1906 m.).
1997 m. –Rojus Lichtenšteinas, žinomasJAV pop art menininkas (g.1923 m.).
2021 m. –Hayko,Armėnijos pop muzikos dainininkas ir dainų autorius (g.1973 m.).^[11]
2023 m. –Dianne Feinstein, amerikiečių politikė, nuo1992 iki2023 m.Kalifornijos valstijai atstovavusiJAV Senato narė.Demokratų partijos narė,1978–1988 m.San Fransisko merė (g.1933 m.).^[12]

Nuorodos

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

↑lenk.Władysław Syrokomla. Wycieczki po Litwie w promieniach od Wilna, t. 2. Wilno, 1860, p., p. 97
↑Simonas Šultė Archyvuota kopija 2012-02-01 išWayback Machine projekto..
↑Mirė vienas garsiausių Lietuvos kompozitorių Bronius Kutavičius. lrt.lt. 2021-09-29. Nuoroda tikrinta 2021-09-29.
↑Mirė primabalerina Leokadija Aškelovičiūtė-Razmienė. LRT. 2024-09-29. Nuoroda tikrinta 2024-09-30.
↑Nikolajus Ostrovskis.
↑(angl.)Nobelio chemijos premijos laureatai
↑Vimas Kokas. Biografija.Archyvuota kopija 2011-06-10 išWayback Machine projekto.
↑The 900 Club Archyvuota kopija 2015-02-21 išWayback Machine projekto.
↑Ilja Repinas.
↑„Henry Ford“. Suarchyvuotasoriginalas 2007-09-04. Nuoroda tikrinta2007-02-14.
↑Ghazanchyan, Siranush (2021-09-29).„Armenian singer, songwriter Hayko dies aged 48“.Public Radio of Armenia. Nuoroda tikrinta2021-09-29.
↑Swan, Rachel; Stein, Shira; Fracassa, Dominic; Echeverria, Danielle; Parker, Jordan; Toledo, Aldo (2023-09-29).„Dianne Feinstein: Senator died of natural causes Friday morning“.San Francisco Chronicle (Jungtinių Valstijų anglų).Suarchyvuota iš originalo 2023-09-29. Nuoroda tikrinta2023-01-02.

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Rugsėjo_29&oldid=7691042"

Paslėpta kategorija:

Webarchive šablono Wayback nuorodos

[8]ページ先頭

©2009-2025 Movatter.jp