Mėnesio pavadinimasseptemberlotynų kalba reiškia septintą mėnesį. Kai į seniausią žinomąromėnų kalendorių – Romulo kalendorių buvo įtrauktisausis irvasaris, rugsėjis tapo devintuoju mėnesiu, tačiau išlaikė savo pirminį pavadinimą. Ankstyvajame Romos kalendoriuje rugsėjis turėjo 29 dienas. Po Julijaus reformos buvo pridėta dar viena diena.
PavadinimasRugsėjis pirmą kartą paminėtas XIX a. raštuose, etimologiškai siejamas surugių sėjos laiku.[1] Kiti lietuviški pavadinimai –Rugis, Rudugys, Rujos, Paukštlėkys, Šilinis, Grybaulia, Želmeninis, Vėsulis, Varninis (paskuršius).
Rugsėjį dienos ilgumas yra 14-12 valandų, Saulė vidutiniškai šviečia 168 valandas. Vidutinė mėnesio oro temperatūra 12 °C (pajūryje 13,5 °C), kartais orotemperatūra gali pakilti iki 28-30 °C, odirva įkaisti iki 40-45 °C (kartais ir iki 49 °C). Rugsėjo mėnesį jau pasitaiko šalnos, kai naktį oro temperatūra gali nukristi iki -3-5 °C. Karščiausia temperatūra Lietuvoje, užfiksuota rugsėjį yra +32,0 °C (1992 m. rugsėjo 1 d.,Vilnius), šalčiausia -6,3 °C (1993 m. rugsėjo 30 d.,Varėna)[2].
Rugsėjį vidutiniškai iškrenta 58–65 mmkritulių (Žemaitijoje daugiau – 87-88 mm). Didesnių sausrų ar liūčių pasitaiko retai. 1963 m. rugsėjo 3 d. Skuode iškrito 113 mm kritulių.
Vėjuotų dienų, kurių metų vėjo greitis viršija 8 m/s būna 2-6, o pajūryje vidutiniškai 15. Vidutinis dienų surūku skaičius 4-8, daugiausia dienų su rūku būna Žemaitijoje (Laukuvoje – iki 19). Dienų superkūnija skaičius priklausoma nuo metų būna tarp 1-3 ir 6-9. Pasitaikokrušos atvejų,audrų[3].
Rugsėjo mėnesį nunokstašermukšniai,putinai, vėlyvieji obuoliai ir kriaušės. Baigiamas nuimti visasderlius, vykstabulviakasis. Nugelsta dauguma medžių. Šalį palieka dauguma vasarojančių paukščių, vyksta intensyvi praskrendančių paukščių migracija.
