1895 m. Ruanda tapoVokietijos kolonija. Jai pralaimėjusI pasaulinį karą protektoratas suteiktasBelgijai, kuri valdė suTautų Lygos mandatu. Belgai, siekdami savo tikslų,tutsių irhutų tautas atskyrė. Tutsiai tapo aukštesniąja klase, o hutai – žemesniąja.1962 m.liepos 1 d. Ruanda išsivadavo iš Belgijos mandato. Kilo pilietinis karas tarp tutsių ir hutų. Į karą buvo įtraukta irTanzanija.1994 m. prasidėjoRuandos genocidas, kurio metu nužudyta apie 0,8 mln.tutsių.JTO irPrancūzijos pastangomis karas nutrauktas. Vėliau šalis įtraukta į Pirmąjį ir Antrąjį Kongo karus. Tik2004 m. Ruanda išsivadavo iš karų ir pasuko demokratijos keliu.2009 m.lapkričio 29 d. šalis tapo 44-ąjaTautų sandraugos nare.[2]
Po1994 m. karinės pergalės,Ruandos Patriotų Frontas ir kitos partijos pasirašė politinę deklaraciją eiti taikos ir demokratijos keliu.2003 m. referendumu patvirtinta nauja konstitucija. 2003 m. įvyko pirmieji pokario prezidento ir įstatymų leidybos rūmų rinkimai. Pagal naująją konstituciją uždraustas bet koks religinis, rasinis ir tautinis skirstymas. Šalies galva ir vyriausias vadovas –prezidentas. Įstatymų leidyba priklauso Senatui ir Deputatų Rūmams.
Ruanda – nedidelė šalis, esanti beveik pačiame Afrikos centre, keli laipsniai į pietus nuopusiaujo. Vakaruose nuoKongo DR atskirtaKivu ežeru irRuzizi upe. Šiaurėje ribojasi suUganda, rytuose – suTanzanija, pietuose – suBurundžiu. Šalies sostinė ir svarbiausias miestasKigalis išsidėstęs šalies centre.
Būdingiausias Ruandos kraštovaizdis – miškais ir pievomis padengtos nedidelės kalvelės. Šiaurės vakaruose paviršius iškyla įVirungos kalnus. Ruandoje yraNilo irKongo upių vandenskyra. Šalį kertančiameDidžiajame Riftiniame slėnyje yra išsidėstę daugybė ežerų. Čia prasidedaKageros upė – Nilo ištaka. Rytinė Ruandos dalis daug žemesnė – čia vyrauja aukštumos ir lygumos, paviršius užpelkėjęs. Šalyje gyvena daug saugomų gyvūnų rūšių. Svarbiausia saugoma teritorija –Njungvės Miško nacionalinis parkas.
Ruandoje būdingas subekvatorinis klimatas. Skirtingame aukštyje vyrauja labai skirtingos temperatūros. Kalnuose žiemą kartais netgi sninga. Žemumose temperatūra per metus svyruoja tarp 17-21 °C. Per metus iškrinta 1000–2000 mm kritulių. Ruanda – pasauliožaibų ir audrų sostinė. Daugiau nei 200 dienų per metus būna audringos ir su perkūnijomis.
Ruanda – agrarinė šalis. Net apie 90 % šalies gyventojų verčiasi žemės ūkiu. Šalyje nėra daug naudingųjų iškasenų, pramonė išvystyta silpnai. Daugiausia eksportuojamakava irarbata, mineralai,gėlės. Kadangi šalyje nemažai nacionalinių parkų, ežerų pastaruoju metu pradėtas vystytiturizmas (ypačekoturizmas). Ruanda ilgą laiką turėjo milžiniškas užsienio skolas, tačiau2005 m. beveik visos organizacijos nurašė skolas, kadangi šalis daro ryškią pažangą.
Visi Ruandos gyventojai kalbakinjaruanda kalba. Etniniu požiūriu daugumą sudaro Nigerio-Kongo tautoms priklausantys hutai (85 %), didelę gyventojų dalį taip pat sudaro Nilo-Sacharos tautoms priklausantys tutsiai (14 %).XXI a. pr. Ruandos valdžia oficialiai atsisakė skirstymo į tutsius ir hutus ir šalyje gyvenantys žmonės vadinami tiesiog ruandiečiais.
Tai viena tankiausiai gyvenamų ir mažiausiaiurbanizuotų Afrikos šalių. 1994 m. vykusio genocido metu žuvo daugiau nei milijonas gyventojų. Vienam kvadratiniam kilometrui tenka apie 314 gyventojų. 2000 metais Ruandoje gyveno 8 mln., 2003 m. – 8,8 mln, 2004 m. – 8,9 mln. gyventojų (pagal pasaulio 2006 m. balandžio mėn. banko duomenis). Kadangi Ruanda beveik neturi pramonės ir jokių gamtos išteklių, gyventojų perteklius yra didelė problema. Vidutinė gyvenimo trukmė čia yra apie 40 metų. Gyventojų prieaugis – apie 2,1 %. Moteris vidutiniškai pagimdo 5-6 vaikus. Vaikų iki 5 metų mirštamumas yra apie 18-20 %.
