Movatterモバイル変換

Pereiti prie turinio

Romanovų dinastija

Keisti nuorodas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

(Nukreipta iš puslapioRomanovai)

Šiam straipsniui ar jo daliaitrūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdamitinkamas išnašas su šaltiniais.


Rusijos istorija
Rusia iki Kijevo Rusios:
Naugardo Rusia,Rusios kaganatas
Kijevo Rusia (Riurikaičiai)
Rusios kunigaikštystės:
Naugardas,Pskovas,Vladimiras-Suzdalė
Mongolų imperija (Mongolų-totorių jungas)
Maskvos Didžioji Kunigaikštystė
Romanovų dinastija
Rusijos imperija
Rusijos revoliucijos:
1905–1907 m.,Vasario,Spalio
Rusijos pilietinis karas
TSRS (Rusijos TFSR)
Rusija
Rusijos istoriniai regionai:
Rusia,Karelija,Ingrija,Zavoločjė,Permė,Pečiora,Jugra,Pavolgys,Ponto stepė,Sibiras

Romanovų dinastijos atstovai, 1913 m.

Romanovų dinastijos vėliava.

Romanovų dinastijos herbas.

Romanovų dinastija – 1613–1917 m. valdžiusi Rusijos carų ir imperatorių dinastija. Valdė iki 1917 m., kai poVasario revoliucijos Nikolajus II neteko valdžios.

Kilmė

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Šeima kildinama išAndrejaus Ivanovičiaus Kobylos – maskviečio bajoro, gyvenusio pirmoje XIV a. pusėje. Romanovų pavardė atėjo iš gyvenusio XVI a. vaivados irokolničio Romano Jurjevo, kurio dukra Anastazija buvo pirmojicaro Ivano IV žmona. 1611 m. Romano Jurjevo anūkas vyskupas Fiodoras Romanovas dalyvavo derybose su ATR karaliumiZigmantu Vaza dėl jo sūnausVladislovo vainikavimo Rusijos caru. Buvo lenkų areštuotas. Grįžo į Rusiją tik 1619 m. poDeulino paliaubų. 1619 m. liepos 4 d. išsirinktas Maskvos ir visos Rusios patriarchu.

Valdovai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

1613 m. Zemskis susirinkimas (Rusijos luominė atsovaujamoji institucija) išsirinko caruMichailą Romanovą. 1645 m. liepą miręs Michailas Romanovas sosto įpėdiniu paliko savo sūnų Aleksejų. 1682 m. mirusFiodorui III, jo broliai 10 metų Petras I ir 16 metųIvanas V buvo kartu paskelbti carais. Regentė buvo jų sesuoSofija. Ji atsisakė savanoriškai perduoti valdžios ir 1689 m. po Petro I surengto šaulių maišto buvo areštuota ir įšventinta į vienuoles.

Iškiliausiu dinastijos atstovu laikomasPetras I, kurio valdymas žymi imperinės Rusijos epochos pradžią. 1725 m. po Petro I mirties jo žmonaJekaterina I buvo karūnuota Rusijos imperatore.Jekaterinos Antrosios valdymo metu buvo numalšintasPugačiovo sukilimas,Aleksandras I 1812 m. atrėmėNapoleono Bonaparto puolimą.

Paskutinis Romanovų carasNikolajus II valdžios neteko1917 m. kovą, ir1918 m.liepos 16 d.Jekaterinburge kartu su žmona, sūnumi ir keturiomis dukterimis buvo sušaudytibolševikų.

Carai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Nuotrauka	Valdė	Caras	Pastabos
	1613 m. 1645 m.	Michailas Romanovas
	1645 m. 1676 m.	Aleksejus I
	1676 m. 1682 m.	Fiodoras III
	1682 m. 1689 m.	Sofija Romanova	regentė
	1689 m. 1696 m.	Ivanas V
	1689 m. 1725 m.	Petras I
	1725 m. 1727 m.	Jekaterina I
	1727 m. 1730 m.	Petras II
	1730 m. 1740 m.	Ana Romanova
	1740 m. 1741 m.	Ivanas VI
	1741 m. 1762 m.	Jelizaveta
	1762 m. 1762 m.	Petras III
	1762 m. 1796 m.	Jekaterina II
	1796 m. 1801 m.	Pavelas I
	1801 m. 1825 m.	Aleksandras I
	1825 m. 1855 m.	Nikolajus I
	1855 m. 1881 m.	Aleksandras II
	1881 m. 1894 m.	Aleksandras III
	1894 m. 1917 m.	Nikolajus II

Ž • A • R Šiaurės Europos valdovų dinastijos

Danija	Skjoldungų dinastija •Kniutlingai •Estridsenai •Pomeranijo dinastija •Palatinai-Neumarktai •Oldenburgai •Gliuksburgai

Norvegija	Gražiaplaukio dinastija •Šv. Olafo dinastija •Hardradai •Gile dinastija •Sverė dinastija •Folkungai •Pomeranijo dinastija •Palatinatai-Neumarktai •Oldenburgai •Bernadotai •Gliuksburgai

Suomija	Folkungai •Meklenburgai •Oldenburgai •Vazos •PfalC-Zveibrukenai •Hesenai •Holšteinai-Gotorpai •Romanovai

Švedija	Munso dinastija •Stenkilai •Sverkeriai •Eriko dinastija •Folkungai •Meklenburgai •Pomeranijo dinastija •Palatinatai-Neumarktai •Oldenburgai •Vazos •Palatinatai-Zveibrukenai •Heseno-Kaselai •Holštein-Gotorpai •Bernadotai

Ž • A • R Vakarų Europos valdovų dinastijos

Austrija	Babenbergai •Habsburgai •Habsburgai-Lotaringai

Belgija	Saksai-Koburgai-Gotai

Bohemija	Pšemyslidai •Liuksemburgiečiai •Jogailaičiai •Habsburgai •Habsburgai-Lotaringai

Italija	Este •Savojai •Kolona •Medičiai •Borghesai •Sforzai •Boromeo •Montefeltrai •Orsinai •Viskontinai •Gonzagos •Farnesai •Dela Roverai •Akiaioliai •Grimaldžiai •Pampilinai •Barberiniai •Malatestai •Julijo-Klaudijo dinastijs •Torlonai •Bonapartai •Muratai •Burbonai-Parmai •Burbonai-Siciliečiai

Ispanija	Asturai •Barselonai •Chimenezai •Burgundai •Trastamarai •Habsburgai •Burbonai •Bonapartai •Savojai

Lenkija	Piastai •Pšemyslidai •Samboridai •Grifinai •Jogailaičiai •Valua •Batorai •Vazos •Vyšnioveckiai •Sobieskiai •Vetinai •Leščinskiai •Poniatovskiai •Romanovai

Lichtenšteinas	Lichtenšteinai

Lietuva	Mindaugaičiai •Gediminaičiai •Jogailaičiai •Valua •Batorai •Vazos •Vyšnioveckiai •Sobieskiai •Vetinai •Leščinskiai •Poniatovskiai •Romanovai

Liuksemburgas	Oranžo-Nasau •Nasau-Veilburgai •Burbonai-Parmai

Monakas	Grimaldžiai

Nyderlandai	Bonapartai •Oranžo-Nasau

Portugalija	Vímara Peres •Chimenesai •Burgundai •Avisai •Beja •Habsburgai •Braganzai •Braganzai-Saksai-Koburgai-Gotai

Prancūzija	Merovingai •Karolingai •Kapetingai •Valua •Burbonai •Bonapartai •Orleaniečiai

Vokietija	Askanai •Karolingai •Konradinai •Otonai •Luitpoldingai •Salijos dinastija •Suplingenburgai •Hohenštaufenai •Velfai •Habsburgai •Hanoveriai •Saksai-Koburgai-Gotai •Nasau •Liuksemburgiečiai •Vitelsbachai •Šhaumburgai •Švarcburgai •Brunšveigai-Liuneburgai •Pomeranijos dinastija •Hohencolernai •Vurtembergai •Oldenburgai •Gliuksburgai •Oranžo-Nasau •Nasau-Veilburgai •Meklenburgai •Vazos •Pfalcai-Zveibrukenai •Hesenai •Holšteinai-Gotorpai •Romanovai •Bonapartai •Vetinai •Lipai

Vengrija	Arpadai •Pšemyslidai •Vitelsbachai •Angevinai •Liuksemburgiečiai •Huniadinai •Jogailaičiai •Zapoliajai •Habsburgai •Habsburgai-Lotaringai

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Romanovų_dinastija&oldid=6822894"

Romanovai

Paslėptos kategorijos:

[8]ページ先頭

©2009-2025 Movatter.jp