Romanovų dinastijos atstovai, 1913 m.Romanovų dinastijos vėliava.Romanovų dinastijos herbas.
Romanovų dinastija – 1613–1917 m. valdžiusi Rusijos carų ir imperatorių dinastija. Valdė iki 1917 m., kai poVasario revoliucijosNikolajus II neteko valdžios.
Šeima kildinama išAndrejaus Ivanovičiaus Kobylos – maskviečio bajoro, gyvenusio pirmoje XIV a. pusėje. Romanovų pavardė atėjo iš gyvenusio XVI a. vaivados irokolničioRomano Jurjevo, kurio dukra Anastazija buvo pirmojicaroIvano IV žmona. 1611 m. Romano Jurjevo anūkas vyskupas Fiodoras Romanovas dalyvavo derybose su ATR karaliumiZigmantu Vaza dėl jo sūnausVladislovo vainikavimo Rusijos caru. Buvo lenkų areštuotas. Grįžo į Rusiją tik 1619 m. poDeulino paliaubų. 1619 m. liepos 4 d. išsirinktas Maskvos ir visos Rusios patriarchu.
1613 m. Zemskis susirinkimas (Rusijos luominė atsovaujamoji institucija) išsirinko caruMichailą Romanovą. 1645 m. liepą miręs Michailas Romanovas sosto įpėdiniu paliko savo sūnų Aleksejų. 1682 m. mirusFiodorui III, jo broliai 10 metų Petras I ir 16 metųIvanas V buvo kartu paskelbti carais. Regentė buvo jų sesuoSofija. Ji atsisakė savanoriškai perduoti valdžios ir 1689 m. po Petro I surengto šaulių maišto buvo areštuota ir įšventinta į vienuoles.