Robertas Gaskoinas-Sesilis (angl.Robert Gascoyne-Cecil,1830 m. vasario 3 d. –1903 m. rugpjūčio 22 d.) – britų valstybės veikėjas,konservatorių partijos politikas, tris kartus ėjęsministro pirmininko ir keturis kartus –užsienio reikalų sekretoriaus pareigas. Gaskoinas-Sesilis vengė politinių sąjungų, koalicijų, ir savo vadovavimo šaliai metu laikėsi „nuostabios izoliacijos“ politikos.[1]
1854 m. pirmą kartą išrinktas įBendruomenių rūmus.1866–1867 m.Edvardo Stenlio vyriausybėsIndijos reikalų sektorius, o1874 m. buvo paskirtas į tas pačias pareigas ministro pirmininkoDizraelio vyriausybėje.1878 m. paskirtas į užsienio reikalų sekretoriaus pareigas ir suvaidino svarbų vaidmenįBerlyno kongrese.[2]1881 m. mirus Dizraeliui, Gaskoinas-Sesilis iškilo kaip konservatorių lyderisLordų rūmuose.1885 m. birželį tapo ministru pirmininku ir ėjo pareigas iki1886 m. sausio.
Kai ministras pirmininkasGledstaunas išreiškė palaikymąAirijos savivaldos judėjimui, Gaskoinas-Sesilis prieštaraudamas tam suformavo sąjungą suLiberalais junionistais, laimėjo artimiausius eilinius parlamento rinkimus ir vėl tapo ministru pirmininku. Didžiausias jo pasiekimas šioje kadencijoje buvo naujų didelių teritorijųAfrikos žemyne prijungimasAfrikos padalijimo laikotarpiu, išvengiant karo ar rimtos konfrontacijos su kitomis šalimis.[2] Gaskoinas-Sesilis ėjo premjero pareigas iki1892 m., kai Gledstauno vadovaujamaliberalų partija suairių nacionalistų pagalba suformavo vyriausybę. Tačiau liberalai1895 metų eiliniuose parlamento rinkimuose patyrė nesėkmę ir Gaskoinas-Sesilis trečią ir paskutinį kartą buvo paskirtas į ministro pirmininko pareigas. Jis nuvedė Jungtinę Karalystę į pergalę nuožmiame ir prieštaringai vertinameAntrajame Būrų kare, ir išvedė konservatorių partiją į kitą pergalę1900 m. rinkimuose.1902 m. Gaskoinas-Sesilis perleido ministro pirmininko pareigas savo sūnėnuiArturui Balforui ir mirė1903 m.
.jpg)
