Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Raupsų paplitimas pasaulyje 2003 m.Raupsų deformuotos rankosRaupsai burnoje
Raupsai, arbaLeprozė (lot.lepra) – lėtinėinfekcinė, mažai užkrečiamaliga, kuriai būdingasodos, matomųgleivinių,periferinės nervų sistemos ir vidaus organų pažeidimas.[1] Ją sukelia lazdelės formos, parazituojantis tikląstelės viduje,mikrobasMycobacterium leprae. Raupsų sukėlėjas dauginasi labai lėtai, inkubacinis ligos periodas trunka apie 5 metus. Dažniausiai pirmieji simptomai pasireiškia po 3–10 metų. Liga galima užsikrėsti artimo ir ilgo kontakto su užsikrėtusiu žmogumi metu. Manoma, kad užkratas patenka per pažeistą odą, viršutiniųkvėpavimo takų gleivinę.
24 metų vyras, sergantis raupsais (Norvegija, 1886 m.)Trylikamečio raupsuotojo portretas (XIX a.)
Raupsų ligos sukėlėjąMycobacterium leprae1873 m. atrado norvegų mokslininkasGerhard Armauer Hansen, todėl ši liga dar vadinama Hanseno liga.[3]
Raupsai yra labai sena liga. Ji buvo išsamiai aprašyta jau senovėsKinijoje irEgipte. Liga žmonėms keldavo siaubą ir buvo laikoma mirtina.Viduramžiais ligoniai buvo įkurdinamiraupsuotųjų kolonijose.
Užsikrečiama nuo susirgusio asmens tik ilgai ir intymiai su pastaruoju bendraujant. Bakterija patenka per burnos, nosies gleivinę arba pažeistą odą. Liga lėtinė, todėl tęsiasi ilgus metus, kartais paūmėja. Ankstyvas ir nuolatinis gydymas palengvina ligos eigą, retina paūmėjimus, mažina komplikacijų išsivystymo tikimybę. Ligoniams būdingas dusulys, odos sustandėjimas, nosies, ausies, veido, galūnių deformacijos,limfmazgių padidėjimas, sutrikęs regėjimas, pažeista burnos gleivinė, iškritę antakių, blakstienų plaukai.
Pagal klinikinius požymius skiriami 3 raupsų tipai:
lepromatozinis (būdinga veido ir galūnių odoje susidarantys riešutų dydžio infiltratai, opos burnos ir nosies gleivinėje, antakių ir blakstienų iškritimas, nosies deformacija, balso dingimas),
tuberkulioidinis (būdinga kelių, klubų ir veido odoje susidarantys nejautrūs temperatūrai ir skausmui židiniai, plaukų slinkimas),
nervinis (būdinga nervų kamienų pažeidimas, ribotas sąnarių judrumas, trofinės opos).
Kadangi raupsus sukeliabakterijos, gydymui skiriamiantibiotikai. Uždegimui slopinti gali būti skiriami steroidiniai arba nesteroidiniai priešuždegiminiaivaistai. Ligoniai paprastai gydomiligoninėse. Priklausomai nuo sistemų ar organų pažeidimo ligonius konsultuoja ir gydo įvairių sričių specialistai. Skiriamas ilgalaikis gydymas cheminiais preparatais nuo mikobakterijų: diafenilsulfonu, rifampicinu, etionamidu. Reikalingos reguliarios gydytojoortopedo,chirurgo,oftalmologo,terapeuto konsultacijos.Opų atsiradimo ant padų profilaktikai svarbu tinkamai parinkti avalynę.Sąnarių judrumui palaikyti taikomi fiziniai pratimai ir specialūs padėtį koreguojantys raiščiai, taip pat daromos rekonstrukcinės sausgyslių, nervų operacijos, gerinančios funkcines galimybes ir socialinę adaptaciją. Gydymas trunka kelerius metus.
Pagrindinė nespecifinė profilaktikos priemonė yra vengti kontakto su sergančiuoju. Sąlytį turėję asmenys yra stebimi mažiausiai penkerius metus. Medicinos personalas, dirbantis su sergančiais lepra, turi dėvėti asmenines apsaugines priemones.
Tinkamavakcinacija nuoMycobacterium leprae suteiktų apsauginį visuomenėsimunitetą. Globalinės pastangos išnaikinti raupsus atsirado po to, kai raupsus pavyko likviduoti 119 šalių iš 122. Svarbiausios raupsų globalinio eliminavimo priemonės – ankstyva ligos diagnostika ir gydymas.
