Movatterモバイル変換


[0]ホーム

URL:


Pereiti prie turinio
VikipedijaLaisvoji enciklopedija
Paieška

Raudonoji armija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Raudonoji armija

Raudonosios armijos emblema
Veikimo laikas1918 m.sausio 28 d. –
1946 m.vasario 25 d.
ValstybėRusijos TFSR
Sovietų Sąjungos vėliava Sovietų Sąjunga
LojalumasTarybų Sąjungos komunistų partija
RūšisGinkluotosios pajėgos
MūšiaiRusijos pilietinis karas
Lenkijos-sovietų karas
Žiemos karas
TSRS invazija į Lenkiją
Antrasis pasaulinis karas
Raudonosios armijos paradas Charkove, 1920 m.

Raudonoji armija (visas pavadinimasDarbininkų ir valstiečių Raudonoji armija,rus.Рабоче-крестьянская Красная армия) –Sovietų Rusijos irTarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos karinių pajėgų pavadinimas19181946 m. Vėliau ši armija pervadinta įTarybinę Armiją.

Vienas iš aktyviausių Raudonosios armijos organizatorių buvoLevas Trockis.1922 metais sukūrus TSRS, Raudonoji armija tapo šios valstybės oficialiomis karinėmis pajėgomis.

Istorija

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Raudonosios armijos kareiviai

1918 m.sausio 28 d. dekretu imta kurti Darbininkų ir valstiečių raudonoji armija, ovasario 11 d. dekretu − Darbininkų ir valstiečių raudonasis laivynas. 1918 m.vasario 23 d. Raudonosios armijos daliniai laimėjo pirmą didelę pergalę prieš vokiečius; šiam įvykiui pažymėti vasario 23 d. buvo laikoma Raudonosios, vėliauTarybinės armijos irKarinio jūrų laivyno diena. 1918 m.balandžio 13 d. išlatvių raudonųjų šaulių buvo organizuota pirmoji Raudonosios armijosdivizija. Per 1920 m. demobilizaciją mažinama kariuomenė

1918 m. sausio−gegužės mėnesiais į armiją buvo imami tiksavanoriai, o vadai (iki pulko vado) renkami. Tačiau savanorių buvo mažai, todėlgegužės 22 d. buvo įvestas visuotinis privalomas karinis mokymas, vadus ėmė skirti karinės žinybos. 1918 m.liepos 10 d. priimtas nutarimas dėl Raudonosios armijos organizavimo visuotiniu karinės prievolės pagrindu.1919 m., įveikus karinę opoziciją, buvo baigtas perėjimas į reguliarią masinę kariuomenę. Per 1920 – 1924 m. demobilizaciją Raudonosios armijos karių skaičius sumažėjo nuo 5,5 milijonų iki 500 000 karių.

Per19241925 m. karinę reformą buvo pereita prie mišraus (teritorinio ir kadrinio) komplektavimo principo, kuris leido taikos metu turėti nedidelę kadrinę kariuomenę ir teritorines milicijos formuotes apygardose. Kadriniai buvo dauguma pasienio apygardų junginių ir dalių, techninė ir speciali kariuomenė, Karinis jūrų laivynas. 1925 m. sausio mėnesįTSRS revoliucinės karo tarybos pirmininku ir kariuomenės ir laivyno liaudies komisaru paskirtasM. Frunzė (vietojeL. Trockio).

1925 m.rugsėjo 18 d. priimtas sąjunginis karo prievolės įstatymas; jis nustatė ir ginkluotųjų pajėgų struktūrą.19351938 m. nuo teritorinio ir kadrinio ginkluotųjų pajėgų organizacijos principo pereita į vieną kadrinę organizaciją.1939 m.rugsėjo 1 d. priimtas visuotinės karo prievolės įstatymas panaikino iki tol buvusius tarnybos kariuomenėje ir laivyne apribojimus kai kurioms gyventojų kategorijoms. 1935 m.rugsėjo 22 d. įvesti kariniai laipsniai, o1940 m.gegužės 7 d. −generolų iradmirolų laipsniai.

TSRS gynybos ministerijos (arba ją atstojančio karinio vadovavimo organo) vadovai (po 1924−1925 m. karinės reformos):

  1. M. Frunzė, 1925 m. sausis−spalis
  2. K. Vorošilovas, 1925 m. lapkritis − 1940 m. gegužė
  3. S. Timošenka, 1940 m. gegužė −1941 m. liepa
  4. J. Stalinas, 1941 m. liepa −1947 m. kovas

Taip pat skaitykite

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Nuorodos

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Raudonoji_armija&oldid=7748210"
Kategorijos:
Paslėpta kategorija:

[8]ページ先頭

©2009-2026 Movatter.jp