Pustonis – mažiausias atstumas tarp dviejųdiatoninės ir chromatinės dermės garsų, atitinkamažosios sekundos intervalą. Pustonį iliustruoja du gretimifortepijonoklavišai arba du gretimigitarosstygos dalmenys. Tiksli pustonio vertė yra priklausoma nuo naudojamostemperacijos ir gali būti nuo 1/3 iki 2/3 tono.[1]
Diatoninėje dermėje yra skiriami du pustonio porūšiai, nors skambesio požiūriu jie yra tapatūs. Jei pustonio intervalas susidaro tarpnatų, kurios žymimos ta pačia raide ir skiriasi tikalteracijos ženklu, jis yra vadinamaschromatiniu pustoniu. Pavyzdžiui, pustonis tarp C ir C# yra chromatinis. Kartais literatūroje sinonimiškai naudojama sąvoka išplėstasisunisonas. Kita vertus, jei pustonis yra tarp natų, žymimų skirtingais simboliais, jis yra vadinamasdiatoniniu pustoniu. Toks pustonis, pavyzdžiui, yra tarp C ir Db. Literatūroje šis pustonis dažnai vadinamasmažąja sekunda. Akivaizdu, kad abu pavyzdiniai intervalai yra identiški, todėl šis skirstymas yra veikiau teorinis.
Lygiojoje temperacijoje, visų pustonių santykiniai dydžiai yra vienodi ir yra lygūs šimtuicentų arba, o visus kitusdiatoninius intervalus galima išreikšti sveikuoju pustonių skaičiumi, tarkim,oktava yra lygi dvylikai pustonių, okvinta – septyniems. Analogiškai, vienastonas lygiojoje temperacijoje yra lygus dviem pustoniams (iš ko ir kilo toks pavadinimas).
Tonai ir pustoniai dažnai naudojami sutrumpintai apibrėžti diatoninėms gamoms, tarkim, užrašasT-T-P-T-T-T-P, kuriame T atitinka toną, o P – pustonį, apibūdina intervalus tarp garsų standartinėje mažorinėje gamoje.
Derinimo sistemose, skirtingose nuo lygiosios temperacijose, oktava nėra dalinama į vienodo dydžio pustonius, o neretai įmanoma situacija, kad ir nė vienas iš pustonių tokioje dermėje nebus lygus lygiosios temperacijos pustoniui.
