Proza (lot.(oratio) prosa – nevaržomakalba) – neeiliuotos kalbos forma, kuri pasižymi įprasta gramatine struktūra ir natūralia sakinių struktūra, nepaklūstančia jokiam iš anksto nustatytam ritmui. Proza yra neeiliuotųgrožinės literatūros kūrinių visuma.
Fabula – kūrinio įvykių raida. Ji gali būti kelių tipų: tikroviška, fantastinė ir sąlyginė.Fabulos įvykiai gali vystytis nuosekliai, vienas po kito, gali būti sukeisti poromis.
- Ekspozicija. Aiškinama veiksmo aplinkybės, priežastys, supažindinama su veikėjais, aplinka ir t. t.
- Veiksmo užuomazga. Pvz.,Žemaitės „Marčioje“ tėvas pareiškia leisiąs Jonuką vesti, nes reikia pinigų skoloms padengti.
- Veiksmo vyksmas. Pvz., Žemaitės „Marčioje“ Katrės rengimasis vestuvėms. Veiksmas plėtojamas iki kulminacijos.
- Atomazga. Pvz.,A. Vienuolio „Paskenduolėje“ – kaimo bendruomenės reakcija. Kaimiečiai nurimo, nes nebus kam vesti iš kelio kaimo vaikinų (nes Veronika nusiskandino).
- Gamtos vaizdai. Jie sudaro kūrinio foną, gali atspindėti veikėjųnuotaiką arba būti neutralūs.
- Kūrinio pavadinimas. Jame gali atsispindėtitema,žanras, veiksmo aplinkybės.
