2006 m. Dunojaus sukeltas potvynis Bulgarijoje2008 m. potvynisHanojujePotvynis Kaune. Maironio gatvė 1931 m. balandžio 15 d.1931 m. pavasarinis potvynis Kaune
Didžiausia stichinių arba katastrofinių potvynių susidarymo tikimybė upėse kyla vykstant sezoniniam upėspotvyniui. Šiuo atveju didelės teritorijos užliejamos dėl to, kad susiformavęs debitas netelpa į normalioms sąlygoms prisitaikiusią upės vagą (todėl pakyla vandens lygis ir padidėja srovės greitis). Lietuvoje tokie potvyniai paprastai kyla pavasarį. Jie ypač grėsmingi jei potvynis kyla po ilgos, šaltos ir sniegingos žiemos, o prasideda vėlai ir staigiai. Didžiojoje Lietuvos dalyje didžiausio masto pavasario potvynis stebėtas1958 m. balandžio – gegužės mėnesiais.[1]
Upėje susidarius ledų sangrūdoms vaga pasitvenkia ir vanduo ima lietis į slėnį. Nuo tokių potvynių ne kartą yra nukentėję prieNemuno irNeries įsikūrę Lietuvos miestai. Ardant ledų sangrūdas, statant užtvankas tokių potvynių galima išvengti.
Kita dažna potvynio priežastis – smarkios liūtys, sukeliančios smarkius upiųpoplūdžius. Tokio tipo potvynių Lietuvoje (ypač Žemaitijoje) pasitaiko užsitęsus vasaros ir rudens lietums.
Kartais potvyniai upėse kyla dėl žemės drebėjimų, ugnikalnių išsiveržimų, purvo nuošliaužų (pvz.,1941 m. purvonuošliauža smarkiai pakėlėSantos upės vandens lygį ir ši užliejo slėnio gyvenvietes.
Su techninio pobūdžio potvyniai susiję katastrofiški užtvindymai dažniausiai įvyksta dėl įvairių priežasčių (vandens pertekliaus, seisminio aktyvumo,diversijos, techninių klaidų) sugriuvusužtvankai,dambai, pylimui (pvz., Tetono užtvankos griūtis 1976 m.). Techninio pobūdžio avarijų sukeltų potvynių kelis kartus būta ir Lietuvoje. ŽinomiausiPabradės (1957-04-15, kilo potvynisDubingoje irŽeimenoje) irPadvarių (2005-08-11, kilo potvynisAkmenoje-Danėje) užtvankų pralaužimų metu kilę potvyniai.[2]
Jūrų, didelių ežerų, tvenkinių pakrančių objektai gali nukentėti nuo audringo vėjo sukeltų dideliųbangų, ypač jei audra sutampa su jūros potvyniu. Smarkių audrų metu Klaipėdoje pakylaDanės lygis ir užlieja senamiestį.
Potvynio metu patiriama daug nuostolių: nuskęsta žmonės, gyvūnai, negrįžtamai sunaikinamos materialinės vertybės, gali būti sugriaunami ar nepataisomai pažeidžiamipastatai, sutrinka automobilių, traukinių eismas. Didelis potvynis sukelia ilgalaikę žalą: užteršiamaspožeminis vanduo, vandeniui išplovus kanalizacijos ir kitas nuotėkas, šiukšles išplintainfekcinės ligos, užliejus dirbamus laukus žūstaderlius. Lietuvoje nuo potvynių dažniausiai nukenčia Nemuno deltos regionas: beveik kasmet pavasario potvynio metu apsemiamasŠilutės-Rusnės kelias, sutrinka susisiekimas su atokiau išsidėsčiusiomis gyvenvietėmis.
Siekiant apsisaugoti nuo upių keliamų potvynių įrengiamos užtvankos, nutekamiejikanalai, dambos, pylimai,polderių sistemos, jūrų, ežerų pakrantėse įrengiami dirbtiniai barjerai, barjerinės salos, plečiamipaplūdimiai. Potvynių padažnėjimą itin lemiamiškų kirtimas,melioracija (spartina vandens nutekėjimą į upes),visuotinis klimato atšilimas (dažnesnės liūtys, uraganai, spartus ledynų tirpsmas).
