| Pomai | |
|---|---|
_(14759586476).jpg) Pomų krepšių pynėjos (1902 m.) | |
| Gyventojų skaičius | ~10 300 |
| Populiacija šalyse |  Jungtinės Amerikos Valstijos(  Kalifornija) |
| Kalba (-os) | anglų,pomų kalbos |
| Vėliava |  |
| Religijos | krikščionybė, Kuksu, indėnų bažnyčia |
| Giminingos etninės grupės | ?vašai,karukai,janai, kiti Kalifornijos indėnai |
 Vikiteka: | Pomai |
Pomai (Pomo) –indėnų tauta (ar kelių giminingų tautų santalka), gyvenantiJungtinių Amerikos Valstijų vakaruose, vidurio vakarų ir šiaurės vakarųKalifornijoje. Populiacija – 2–10 tūkst. žmonių (skaičiai netikslūs, kadangi daugelis –metisai). Seniau vartojopomų šeimos kalbas (galimai platesnėshokų šeimos nares), bet dabar visos jos beveik išnykusios (tikkašajų kalba dar kalba 20–30 žmonių), vartojama anglų kalba. Dauguma pomų dabarkrikščionys –katalikai,metodistai,mormonai,sekmininkai,Jehovos liudytojai, tačiau yra daug tradicinės tikybos (kuksu) ar sinkretinių indėniškų tikybų išpažinėjų.
Skirstosi į šias gentis, kurių kiekviena turėjo savo kalbą:
Manoma, kad pomai pradžioje gyvenę aplinkSkaidriavandenį ežerą, bet vėliau vakarinė jų dalis (kašajų, pietų, vidurio ir šiaurės pomų protėviai) persikėlė įRusų upės baseiną irRamiojo vandenyno pakrantę. Iki sandūros su europiečiais skaitlingumas galėjo būti 8–21 tūkst. žmonių. Buvo apgyvendinę tankiussekvojų miškus prie Ramiojo vandenyno nuo Dankano kyšulio (į pietus nuo Rusų upės žiočių) iki dabartinioFort Brago miesto, taip pat Rusų upės baseiną iki Skaidriavandenio ežero rytuose. Šiaurės rytų pomai sudarė atskirą glaudžią bendruomenęAkmenų upės aukštupyje. Nepaisant kalbinių skirtumų, pomai suvokė savo kultūrinę bendrybę. Nuo XIX a. pr. susidūrė surusais,ispanais.Fort Roso gyvenvietė buvo svarbus tautų maišymosi taškas – daug pomų (kašajų) sudarė mišrias šeimas su rusais,inuitais, priėmėstačiatikybę. Į kašajų kalbą pateko ~30 rusiškų skolinių. Pietiniai pomai suvaryti į katalikiškas misijas arba paimti vergijon į meksikiečių ūkius. XIX a. antroje pusėje pomų skaičius pradėjo sparčiai mažėti dėl ligų, besikraustantys amerikiečiai pomus išstūmė iš gimtųjų žemių. XIX a. pab. gyveno baltųjų ūkiuose, tapo pigia darbo jėga. Tuo metu sudarytos rezervacijos, nors ~1960 m. daug jų išparduotos.
Tradicinė kultūra panaši į kitų Kalifornijos indėnų. Vertėsirankiojimu,medžiokle,žvejyba, kasėdruską (pakrančių pomai – iš jūros vandens, šiaurės rytų pomai – rinko susikristalizavusią ant dirvos paviršiaus). Taip pat kasėobsidianą, raudonąjį molį,magnezitą. Pakrančių pomai gyvendavo kūgiškuose vienos šeimos namuose, pastatytuose iš sekvojos žievių, vandenyno pakrantėse statydavosi laikinas stovyklavietes iš jūros išplukdytų rąstų. Vidinių sričių pomai gyveno bendruose namuose (bet kiekviena šeima turėjo savo židinį ir išėjimą), dengtuose šakaliais, žole ar nendrėmis. Gyvenę prie Skaidriavandenio ežero iš nendrių gaminosivaltis. Taip pat statė pusiau žemines – vyrų namus-pirtis ir sueigų namus. Rūbai iš plaušų, nendrių, odų. Ypač išplėtoję krepšiųpynimo amatą. Dabar dirba žemės ūkyje, miškų ruošoje, visuomeniniame bare.
Pomųšeima mažoji arba didžioji,giminė vedama per abejų tėvų linijas. Tauta skirstėsi į 34 bendruomenes (traibletus), su savomis tarybomis, sudarytomis iš genčių vadų. Būta ir apeiginių vadų taip pat vadovių moterų (podraug su vadais vyrais – jų seserys arba dukterys), kurios ruošdavo apeiginį maistą. Kai kurie traibletai jungdavosi į konfederacijas ir išsirinkdavo karo vadus. Buvo visuomeniniai luomai – pagal turtą, kilmę. Mainydavosi prekėmis, kaip mainų matą ir savo visuomeninės padėties ženklą naudodavo magnezito rutuliukus ir kriauklių vėrinius. Esant gyventojų pertekliui, pomai ribodavo gimstamumą (taikėabortus, kūdikių žudymą).
Tradicinei tikybai būdingasšamanizmas, derlumo apeigos. Būta vyrų sąjungų, tarp jų – ir slaptųjų (Kuksu).[1]
.jpg)
Dabartinės pomų bendruomenės (rezervacijos):