Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Polo varžybos.
Polas (pers.چوگان =Chōwgān) – komandinis sportas, kuris jungia riedulio iržirgų sporto elementus.[1] Vienas seniausių komandinių sportų.[2]
Žaidimo metu dvi komandos po keturis raitus žaidėjus lazdomis mušinėja kamuolį. Aikštės ilgis 274 m., plotis 146 m (su sienele) arba 183 m (be sienelės). Tikslas – riedmušomis įvaryti riedulį į varžovų vartus. Žaidžiama 4 arba 8 kėliniai po 7,5 minutes. Tarp kėlinių būna 35 minučių pertraukos. Žaidėjai gali keisti žirgus rungtynių ir pertraukų metu.
Vienu iš šiuolaikinio polo pirmtakų laikomas Azijoje kilęs raitelių žaidimasčouganas.
Polas kilo senovės Tibete ir išplito likusioje Azijos dalyje; esama įrodymų, kad jis egzistavoPersijoje jau 525 m. prieš Kristų. Šiuolaikinį polą išgarsinoJungtinė Karalystė irIndija, o vėliau jis labai paplitoArgentinoje,JAV, pietvakarių Europoje.
