Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šiuolaikinės keraminės plytos
Plyta – nedidelis stačiakampio gretasienio formos molio blokas, naudojamasstatyboje. Plytos skirstomos į degtas ir nedegtas (žalias), keramines (molio),silikatines.[1]
Plytos daugiausia naudojamos statyboje –atitvarose (laikančios ir nelaikančios sienos,atraminės sienos, skirtos žemei sulaikyti), taip pat naudojamos grindyse, terasose, takuose. Dėl savo tankumo ir atsparumo ėdžioms medžiagoms, jos taip pat plačiai naudojamos rengiantdrenažo,nuotekų sistemas.[2]
Plytos pradėtos naudoti prieš daugiau kaip 6 000 metų – iš keraminių plytų senovės Rytų šalyse namai buvo statomi 7–6 tūkstantmetyje pr. m. e. 3–2 tūkstantmetyje pr. m. e. pradėtos naudotiEgipte.Senovės Graikijoje buvo naudotos degtos plytos. Keraminės plytosLietuvoje gaminti pradėtos XIII amžiuje. XIX a.Vokietijoje išrastos silikatikės plytos, Lietuvoje gaminti pradėtos 1929 m.Petrašiūnų plytų fabrike „Bitukas“.[1] Pirmosios plytos buvo gaminamos 230–310 mm ilgio, 140–200 mm pločio, 60–90 mm storio,[1] siekiant, kad jas galėtų lengvai nešioti vienas žmogus.[2] Viename plytos šone buvo padaromi 3–6 grioveliai. Tokios plytos vadinamos brauktinėmis.[1] Šiais laikais naudojamas daugetas įvairių didžių plytų. Statybinės plytos paprastai būna 5,5 × 9,5 × 20 cm dydžio. Šiuolaikinis plytų gaminimo procesas beveik nepasikeitęs nuo ankstyvųjų plytų, jis sudarytas iš tų pačių etapų, tik šiek tiek patobulintas.[2]
