Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Plioceno jūros paviršiaus temperatūra.
Pliocenas (sen. gr.πλεῖον =gausesnis +sen. gr.καινός =naujas)[1] –neogeno periodo epocha, prasidėjusi prieš 5,332 mln. metų ir pasibaigusi prieš 2,588 mln. metų.[2] Prieš šią epochą buvomioceno epocha, o po –pleistoceno epocha.[2] Skiriamas ankstyvasis (zanklis, prasidėjo prieš 5,332 mln. m.) pliocenas ir vėlyvasis (piačenzis, prieš 3,6 mln. m.) pliocenas.[2] Šiuo laikotarpiu suaktyvėjo vulkanų veikla bei alpinė kalnodara,[2] susidarėkvarcinis smėlis, klintys, gipsas, rudosios anglys, siera, druskos. Prasislinko žemynai.[2]
Termino „pliocenas“ autorius – škotas Čarlsas Laelis, pasiūlęs padalintiterciarą į keturias epochas. Termino bendraautoriumi galima laikyti ir W. Whewell'į (Č. Laelio draugas, padėjęs rašyti „Geologijos pagrindus“1830 m.). Pliocene atsirado ir greičiausiai išnyko artimižmoguiaustralopitekai.[3][4] Taip pat atsirado hominidai. Klimatas ankstyvajame periode buvo šiek tiek šiltesnis ir drėgnesnis nei dabar, tačiau po to pamažu vėso, sausėjo, klimatas darėsi sezoniškas, prasidėjo jo svyravimai.[2]
