Pisidija (graikų kalba: Πισιδία) buvo istorinė – geografinė sritis centrinėjeMažojoje Azijoje, besiribojanti suLydija šiaurėje,Karija vakaruose,Likaonija rytuose irPamfilija pietuose.
Pisidija yra daugiau geografinis, nei istorinis regionas, kadangi Pisidijos valstybė niekuomet neegzistavo. Visgi jis buvo geografiškai labai izoliuotas regionas, turėjęs savo išskirtinių bruožų.
Pisidija yra Mažosios Azijos vidaus regionas besidriekiantis į šiaurę nuoTauro kalnų, pasižymintis ypač kalnuotu ir neprieinamu reljefu.
Dėl aukštų kalnų šiltas oras nuo Viduržemio jūros sunkiai pasiekia šį regioną, sukurdamas šaltoką klimatą. Tačiau skirtingai neiLikaonijoje, čia daug kritulių, kas leido plėtoti žemdirbystę, auginti javus, vaisius, vystyti arklininkystę. Dėl specifinio klimato čia mažai miškų.
Pisidijoje yra ir taip vadinamasis Turkijos ežerų regionas, kur susikaupę daug didelių gėlavandenių ežerų. Didžiausi jų –Beišehyras,Ehirdyras irBurduras
Manoma, kad senieji Pisidijos gyventojaipisidai buvo anatolijos grupės tauta, gimingahetitams,luviams. Ypač artimi lingvistiškai, atrodo, jie buvo pietiniams kaimynamspaflagonams, tačiau dėl skirtingų gyvenimo sąlygų gana greitai nuo jų atsiskyrė.
Būdama kalnuotas kraštas, Pisidija sunkiausiai priimdavo išorines įtakas ir buvo paskutinis regionas Mažojoje Azijoje, perėmęs graikiškas tradicijashelenizmo laikotarpiu.
Mažai kas žinoma apie Pisidiją iš II tūkst. pr. m. e. Hetitų šaltiniai mini kraštąSalavassa, kuris gali būti tapatinamas su vienu didžiausių Pisidijos miestųSagalassos. Šis kraštas nepriklausė Hetitų imperijai, bet galima jo priklausomybė kitai karalystei, –Arcavai.
I tūkst. pr. m. e. Pisidija pagarsėjo kaip ypač nepriklausomas kraštas. Ji nepasidavėLydijai, vėliau ypač aktyviai priešinosiAchemenidų imperijai. Persai bandė šį regioną skaldyti į atskiras satrapijas, bet pisidai nuolat sukildavo. Čia koncentravosi kalnų plėšikų būriai.
IV a. pr. m. e.Aleksandras Makedonietis užėmė Sagalasą, bet jam pasipriešino Termesas. Jo įpėdiniai po jo mirties nesugebėjo pilnai kontroliuoti Pisidijos. Vėliau, kuomet Pisidija atitekoSeleukidų imperijai, buvo pradėta intensyvi krašto helenizacija, tačiau visiška kontrolė neįvesta niekuomet. Jos nesugebėjo įvesti nei vėlesni teritorijos valdytojaiPergamo karalystė, neiKapadokija.
39 m. pr. m. e. romėnai paprašėGalatijos valdovo Aminto susitvarkyti su įžūliais kalnų plėšikaishomonadesais. Ši politika pasiteisino, ir sunaikinus plėšikus, Pisidija pagaliau įjungta įGalatijos provinciją. Ir vėliau, kad išlaikytų valdžią, romėnai regione laikė legionierių būrius. Po Diokletiano reformų III a. pabaigoje, Pisidija atkurta kaip atskiraPisidijos provincija.