Antonijas Pizanas gimė apie 1395 m., tikriausiai,Pizoje. Jo tėvas Puccio buvo pasiturintis tekstilinių audinių pirklys, motina Isabetta buvo kilusi išVeronos. Pravarde Pizanelas („mažasis pizanietis“) dailininkas buvo pramintas, tikriausiai, dėl mažo stoto. Ankstyvąjį Pizanelo stilių paveikė dailininkas Stefano da Verona. Spėjama, kad Pizanelas galėjo būti jo mokiniu. Jo stilių įtakojo Veronos dailininkasAltichiero. Žinoma, kad vėliau Pizanelas dirbo kartu suGentile da Fabriano, kaip mokinys, ties freskomisDožų rūmuoseVenecijoje 1415−1422 metais (neišlikusios). Po to persikėlė įRomą ir suGentile da Fabriano dekoravoŠv. Jono Laterano katedrą. Baigė freskas joje poGentile da Fabriano mirties 1431-32 m. (šie darbai neišlikę)
1422 m. Pizanelas įsigijo namą Veronoje. 1422 m. dokumentuotas dirbantisGonzagų dvare Mantujoje. 1426 m. datuojamas pirmas išlikęs jo darbas − Brenzoni monumento dekoras San Fermo bažnyčioje Veronoje. Maždaug 1420-ųjų pabaigoje Pizanelas dirbo Milano hercogui Filippo Maria Visconti. Apie 1433-38 m. jis atliko freskas Sant’Anastasia bažnyčios Šv. Jurgio ir Trebizondo princesės koplyčioje (išlikusios). Tuo metu Pizanelas buvo tapęs žymiu dailininku Italijoje. Dirbo beveik visuose to meto Italijos kunigaikštysčių dvaruose. 1438 m. jis sukūrė pirmąjį savo medalį Feraros hercogo Niccolò III d’Este užsakymu, kuriuo turėjo įamžinti popiežiausEugenijaus IV ir Bizantijos imperatoriausJono VIII Paleologo atvykimą į Ferarą. Tradiciškai šis medalis laikomas pirmuoju reikšmingurenesanso epochos medaliu. Savo medaliams Pizanelas pavyzdžio sėmėsi išantikinių medalių ir monetų, kuriuos tuo metu buvo madinga kolekcionuoti tarp to meto Italijos valdovų.
1441 m. pradėjęs valdytiFeraros hercogas Leonello d’Este užsakė Pizanelui sukurti 9 medalius ir Julijaus Cezario portretą (neišlikęs). 1444 m. Pizanelas sukūrė medalį Leonello d’Este vedybų proga. 1445 m. Pizanelas dar dirbo Riminyje, sukūrė medalį Sigismondo Pandolfo Malatesta vedybų proga. Apie 1447 m. datuojamosfreskos karo ir kavalerijos tema, išlikusios ir atrastos tik 1968 m.Mantujos Valdovų rūmuose (Palazzo Ducale). 1449 m. Pizanelas dokumentuotas paskutinį kartą dirbantisNeapolio karaliuiAlfonsui V Aragonui. Spėjama, kad Pizanelas mirė apie 1455 m. Jo tapybos darbų išliko tik keletas vienetų. Laimingų aplinkybių dėka didelis kiekis Pizanelo piešinių išliko vadinamajameCodex Vallardi rinkinyje, kurį 1856 m. įsigijoLuvras. Piešiniai reikšmingai atskleidžia, kaip dirbdavo ir ruošdavo eskizus to meto dailininkai. Pizanelo paukščių piešiniai vertinami atskirais kūriniais. Pizanelas vertinamas reikšmingiausiu renesanso medalistu. Viso išliko 36 jo sukurti medaliai. Tapyboje Pizanelas laikomas vienu pačių vėlyviausių italųgotikinio stiliaus atstovų.