Pietryčių Azija – regionas, kuris driekiasi į pietus nuoKinijos irJaponijos, apimantis ir dalįIndijos irRamiojo vandenynosalų. Pietryčių Azijai priklausoBrunėjus,Mianmaras,Kambodža,Indonezija,Laosas,Malaizija,Filipinai,Singapūras,Tailandas,Vietnamas,Rytų Timoras,Palau bei daugybė mažų ir didesnių salelių.
Pietryčių Azija yra kalnų, salų ir plačių lygumų šalis. Nuo Mianmaro, per Laosą, Tailandą iki Vietnamo stūkso vešliais drėgnaisiais atogrąžų miškais apaugę kalnai. Tarp jų derlingose lygumose ir upių deltose gyvena dauguma žmonių. Pietuose yraMalakos pusiasalis, nutįsęs įPietų Kinijos jūrą, o už jo 3700 Indonezijos vulkaninių salų.Indonezija apaugusi drėgnaisiais atogrąžų miškais, tarp miškų įsiterpusios tankiai gyvenamos lygumos.
Aukščiausia viršukalnė yra Džaja (Indonezija; 5030 m), didžiausias ežerasTonlesapas (Kambodža; didžiausias ežero plotas drėgnuoju metu 6475 km²).
Regionas priklausosubekvatorinei irpusiaujo klimato juostoms.Žemyninėje dalyje vyrauja drėgna vasara, tačiau sausa žiema, nes vasarą atkeliauja pusiaujo, o žiemą atogražų oro masės.Salose karšta ir drėgna ištisus metus, dėl pusiaujo klimato juostos.Vyrauja vasaros ir žiemosmusonai. Vasarą musonai daugiau pučia į žemynine dalį, todėl ten daug krituliu ir potvynių. Žiemą atvirkčiai – iš žemyninės dalies į salas.
| Šis straipsnis apiegeografiją yranebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijospapildydami šį straipsnį. |